– Ar nuodėmės sumažina maldos atlygį?
Mūsų brangus broli,
Paskutiniuose dviejuose Zilzal suros (skyriaus) posmuose vyrauja pasakojimo stilius, kuriam būdingi keli aiškinimo reikalaujantys aspektai.
Būtent taip:
Ar kiekvienas pamatys savo padarytus gerus ir blogus darbus, ar tik jų atlygį? Atsižvelgiant į Korano visumą, tą dieną kiekvienam bus parodyti visi jo padaryti geri ir blogi darbai, dideli ir maži, ir taip jis supras, kokią ateitį pats sau pasiruošė savo laisva valia, ir pamatys, kad niekas negali pasislėpti nuo Visagalio Dievo galios ir žinojimo.
Kalbant apie atlygį už darbus: jeigu padarytos nuodėmės atgailaujant ir prašant atleidimo, su giliu gailesčiu, yra atleistos, tai teismo dieną už jas nebus skirta bausmė. Tik bus parodyta, kad jos buvo padarytos, ir pranešta, kad atgaila ir atleidimo prašymas buvo priimti.
(Celal Yıldırım, Korano aiškinimas, 13/6941).
Šiuo klausimu yra Ibn Mesudo (ra) paaiškinimas:
„Teismo dieną žmogui bus parodyta jo darbų knyga, ir jis pamatys, kad joje surašyti visi jo darbai. Tada jam bus pasakyta: „Dar kartą pažvelk į savo knygą.“ Antrą kartą pažvelgęs į savo knygą, jis pamatys, kad jo nuodėmės ištrintos, ir labai apsidžiaugs.“
(Ali Küçük, Besairu’l-Kur’an, 8-osios Zilzal suros eilutės aiškinimas)
Nuodėmės netrukdo maldos galiojimui ir gaunamam atlygiui, taip pat nesumažina gaunamo atlygio. Tačiau, jeigu nuodėmėmis suteršta širdis nebus apvalyta atgaila, tai trukdys pajusti maldos ir kitų religinių pareigų teikiamą naudą. Šiame kontekste hadituose minimi dalykai, tokie kaip apkalbų sunaikinimas gerų darbų, reiškia, kad apkalbos pažeidžia kito žmogaus teises, todėl apkalbėtasis asmuo teismo dieną atsiims dalį apkalbėtojo atlygio, taip atsiimdamas savo teises. Taigi, apkalbėtojo atlygis sumažės. Tai galioja ir kitoms kito žmogaus teisių pažeidimams.
Atleistos nuodėmės niekas kitas, išskyrus patį nusidėjėlį, nebežinos. Taip pat ir slapta padarytos nuodėmės, jeigu jos nesusijusios su kitų teisių pažeidimu, liks paslaptimi. Said Nursi, Aukščiausiojo Dievo…
Settar
ir
Gaffar
jis pažymi, kad Jo vardai yra tarsi skydas nuo trūkumų ir nuodėmių; tik tada, kai pasikliaujama Juo, Visagalis Dievas uždengia, paslepia ir atleidžia nuodėmes.
(Lem’alar, p. 59; Mesnevî-i Nûriye, p. 113)
„Išskyrus tuos, kurie nesidrovi atvirai nusidėti, visa mano bendruomenė yra atleista. Jei kas nors naktį nusidės ir Dievas uždengs jo nuodėmę, o jis ryte atsikels ir…“
„Vakare aš dariau štai ką…”
Tas, kuris taip sako, akivaizdžiai yra iš tų, kurie nesidrovi atvirai nusidėti. Nors Viešpats jo nuodėmę uždengė nakčia, jis atsikelia ryte ir nuima šią Dievo uždangą.”
(Riyâzu’s-Sâlihîn, 24; Câmiü’s-Sağîr, 3000)
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
