– Be to, kuri jūra yra tokia, kurioje yra ir sūraus, ir gėlo vandens, ir jie nesimaišo tarpusavyje?
Mūsų brangus broli,
-Žmogaus ašaros
-apsaugai nuo mikroorganizmų-
Mūsų Viešpats, sukūręs druską, sukūrė ir jūros ašaras.
-kad būtų švarus ir nesuteptas, nes juk per jį kasdien pernešami tūkstančiai mirusiųjų-
Jis sukūrė sūrius vandenis. Pats Dievas, sukūręs sūrias vandenų telkinius, sukūrė ir gėlo vandens upes bei lietaus vandenį, kad galėtų atsigerti sausumos gyvūnai, o sūrius vandenis – kad išliktų jūros gyvūnija. Cheminės sudėties priežasčių aiškinimas yra atskira tema.
– Islamo mokslininkai, remdamiesi Korano 55-osios suros (ar-Rahman) 19-uoju ajatu,
„Dvi jūros”
Jie bandė paaiškinti šią frazę įvairiais aiškinimais. Kai kurie iš šių aiškinimų yra tiesioginiai, o kiti – perkeltine prasme. Galime pateikti tokį bendrą sąrašą:
a.
Dangaus jūra – žemės jūra.
b.
Rūmo jūra (Viduržemio jūra) ir Persijos jūra (Indijos vandenynas).
(Taberî, XIII/128, Beydâvi, VI/139.)
c.
Gėlo ir sūraus vandens telkinys – bet kuri jūra.
(Hâzin, VI/139, en-Nesefî, VI/139).
d.
Vidinis jūros vanduo tarp žemės kontinentų, apsuptas išorinės jūros, supančios žemę.
(Hamdi Yazır, VII/371).
e.
Fiziniai ir dvasiniai vandenynai.
f.
Tiesos ir metaforų jūra
(žr. Yazır, VII/372).
Bediuzzaman Said Nursi, aiškina šią ayetę, apibendrindamas ir pridėdamas kai kurių pastabų prie minėtų nuomonių, teigia:
„Nuo dieviškumo ir tarnystės sferos, apimančios būtinumą ir galimybę, iki pasaulio ir anapusinio pasaulio jūrų; nuo nematomo ir regimojo pasaulio jūrų, rytų-vakarų ir šiaurės-pietų vandenynų; nuo Romos ir Persijos jūrų; nuo Viduržemio ir Juodosios jūrų bei Bosforo sąsiaurio – iš kurio išplaukia koralai vadinamos žuvys –; iki Viduržemio ir Raudonosios jūrų bei Sueco kanalo; iki gėlo ir sūraus vandens jūrų; iki gėlo ir atskiro vandens jūrų po žemės sluoksniu ir sūraus bei susijungiančio vandens jūrų virš jo; iki didelių upių, vadinamų mažomis gėlo vandens jūromis, tokių kaip Nilas, Tigris ir Eufratas, ir didelių jūrų, su kuriomis jos susilieja, – visa tai turi savo dalinę reikšmę. Visa tai gali būti turėta omenyje. Ir tai yra Jo tikrosios ir perkeltinės reikšmės.“
(Laiškai, p. 304-305)
„Tarp jų yra barjeras, jie nesusijungia ir nesimaišo.”
(Rahmanas, 55/20).
Kaip minėta aukščiau, nors „du jūros“ šiame ajate turi skirtingas reikšmes, akivaizdžiausia ajato reikšmė yra gėlo ir sūraus vandens telkiniai. Šiame ajate minimas barjeras yra tas, kuris neleidžia šiems dviem skirtingo tankio vandens telkiniams susimaišyti.
Todėl verta šį klausimą išsamiau apsvarstyti.
Kadangi Korano eilutės viena kitą aiškina, pirmiausia reikia pažiūrėti į tas vietas, kur ši tema yra minima:
„Jis paleido du jūras, vienos vanduo saldus ir malšinantis troškulį, o kitos – sūrus ir kartus, ir tarp jų pastatė užtvarą, barjerą…“
„hicr-i mahcûr“ (dvipusė kliūtis)
Tas, kuris nustato (tai), yra Jis (Dievas).”
(Furkan, 25/53)
Kaip žinoma, ekspertų teigimu, Gibraltaro sąsiaurio pietinėje (Maroko) ir šiaurinėje (Ispanija) pusėse iš jūros dugno neįtikėtinu būdu trykšta gėlas vanduo. Šie milžiniški vandens kanalai, trykštantys iš abiejų krantų dugno 45 laipsnių kampu vienas kito link, sudaro savotišką užtvarą, panašią į šukų dantis. Dėl šios priežasties Viduržemio jūra negali susimaišyti su Atlanto vandenynu, o Atlanto vandenynas – su Viduržemio jūra.
Norime atkreipti dėmesį į tai, kad šio nuostabaus barjero veikimo principas taip pat aprašytas Korane. Iš tiesų, Korane…
„kliūtis tarp dviejų jūrų”
išraiška,
Furkanas, 25/53; Nemlas, 27/61; Fatiras, 35/12; Rahmanas, 55/19-20
Ši frazė kartojama nurodytose Korano eilutėse. Tačiau tiek pagal eilučių tvarką, tiek pagal apreiškimo eiliškumą, ji pirmą kartą pasirodo Furkano suroje.
Todėl šioje suroje pateikiama išsamesnė informacija apie temą, o kitose – tik santrauka. Išsamesnė informacija čia apima…
„Hicr-i mahcûr“
matome jo išraišką. Kaip pažymi ir Kurtubi, ši konstrukcija reiškia kliūtį ir kliudomąjį, t.y.
„dvipusis barjeras”
tai reiškia.
(Kurtubi, XIII/59)
Štai, po keturiolikos amžių, tai, kas matoma akimis ir ką ekspertai apibūdina kaip „vienas kitam priešingas užtvankas, lyg šukų dantys“, yra regimas šio nuostabaus Korano aprašymo aiškinimas, paaiškinimas.
Ši eilutė pirmą kartą
Furkanas
Viena iš priežasčių, kodėl ši sura yra įtraukta į Koraną, yra tokia: Kaip žinoma, Furkan:
„atskiriantis tiesą nuo melo, gražų nuo bjauraus, teisingą nuo neteisingo, nustatantis tarp jų ribą”
Tai reiškia, kad tai yra veiksmažodinis daiktavardis, atliekantis veiksmažodžio funkciją. Todėl šios nuostabios temos paminėjimas pirmiausia Furkano suroje yra labai tinkamas. Tai reiškia: Aukščiausiasis Dievas, kaip ir atskyrė teisingumo ir neteisingumo jūras šariato įstatymais ir tarp jų įdėjo išminties matą, taip ir atskyrė šias saldžias ir sūrias jūras kūrimo įstatymais.
Taigi
Abu šių knygų autorius yra Dievas. Tarp jų nėra jokio prieštaravimo. Būtina elgtis pagal abiejų šių knygų dėsnius. Kitaip, tie, kurie laikosi visatos knygos dėsnių, bet nepaiso Korano nuostatų, bus pasmerkti nuskęsti sūriose ir kartaus skonio jūrose.
.
(žr. Beki, Niyazi, Rahman Suresinin Tefsiri).
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
