– Jei vienas iš dviejų asmenų prisiekia, kad suvalgys šį patiekalą, o kitas prisiekia, kad jo nesuvalgys, koks yra priesaikos galiojimas šiuo atveju?
– Prašau, atsižvelkite į Hanafi ir Šafi’i mokyklas. Ar abiem mokykloms taikoma atpirkimo prievolė, ar tik vienai? Jei tik vienai, tai kuriai?
Mūsų brangus broli,
– Pasak visų kitų, išskyrus Hanafių, t.y. trijų kitų mokyklų, mokslininkų, priesaikos matas yra:
Tai širdies ketinimas, tikslas.
Todėl, jeigu priesaikos forma klausime buvo tyčinė ir sąmoninga,
Tiek tas, kuris sako „prisiekiu, kad suvalgysiu“, tiek tas, kuris sako „prisiekiu, kad nesuvalgysiu“, turi sumokėti priesaikos atpirkimo mokestį.
Šiuo klausimu sutaria visos keturios teisės mokyklos.
– Jei šie duoti priesaikai iš tikrųjų nebuvo duoti su priesaikos ketinimu, o tik…
tai yra kalbinis įprotis
Tačiau, pagal Hanafių mokyklą, vis tiek reikalinga priesaikos atpirkimo auka. (Cumhura /)
Malikams, Šafi’itams, Hanbalitams
nereikia atgailos. Nes čia yra priesaika
sutvirtinantis / rišantis
Nėra reikiamo tyčinio veiksmo ar ketinimo.
Šis skirtingas suvokimo būdas,
„Dievas neatsako už jūsų netyčia ištartus priesaikos žodžius (tuščias priesaikas).“
(Al-Ma’ida, 5/89)
tai kyla iš skirtingų tos pačios eilutės interpretacijų.
– Pasak Hanafių,
priesaika, kuri neturi jokios galios ir nereikalauja atpirkimo,
Tai yra priesaika, susijusi su praeitimi arba dabartimi.
Pavyzdžiui, žmogus gali manyti, kad vakar nėjo į ligoninę, nors iš tikrųjų ėjo.
„Tikrai, aš vakar nebuvau ligoninėje.“
tai yra pamoka
„priesaikos panaikinimas“
Nėra atpirkimo. Arba, už paukštį, kurį pamatė iš tolo.
„Tikrai, tai varna.“
Jei jis meluoja ir paaiškėja, kad tai ne varna, jam nereikia atlikti priesaikos atnašavimo.
Tačiau,
ateities priesaika,
-tyčia ar netyčia-
tai laikoma priesaika ir reikalauja atpirkimo.
Vadinasi, abi priesaikos klausime yra
-nes priklauso ateičiai-
reikia išpirkos.
Žinoma, čia kalbama tik apie vieno iš dviejų asmenų priesaikos sulaužymą. Nes tas asmuo arba valgys, arba nevalgys.
Jei jis pats suvalgys, o jei ne, tai jo draugo pasninkas bus nutrauktas ir reikės atlyginti nuodėmę.
– Pagal Malikių, Šafi’i ir Hanbelių mokyklas,
Jei priesaikos, paminėtos klausime, buvo ištartos be jokio tyčinio ketinimo, tiesiog kaip kalbinis įprotis, tai tokios priesaikos nėra tikros priesaikos, o tik tuščios priesaikos, ir už jas nereikia atgailos.
(plg. V. Zuhayli, el-Fıkhu’l-İslami, 1/138-139)
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
