„Negalima pavadinti Dievu to, ko negalima patikrinti. Sakyti, kad žiūrint į vilką, paukštį, vandenį ir t.t., „Visa tai turi turėti kūrėją!“, visiškai parodo, kad žmogus pats sukūrė Dievą.“ Kaip moksliniu požiūriu atsakyti į šiuos teiginius?

Klausimo detalės

Kažkas internete parašė štai ką:


„…Kai jūsų įsitikinimai remiasi realybe, jūs tampate ir laimingesni, ir pasiekiate aukštesnį žmogiškumo lygį…”



Kaip mes galime į tai atsakyti?

Atsakymas

Mūsų brangus broli,

Šį klausimą užduodantis asmuo nesupranta, kas yra mokslinis darbas. Jis mano, kad ateizmo propagavimas, kūrėjo neigimas, yra kažkoks mokslinis mąstymas.

Logikos dėsnis sako, kad jeigu yra kūrinys, turi būti ir jo kūrėjas. Tai, kad jūs nematėte krosnies meistro, nereiškia, kad meistro nėra, o tik jūsų nežinojimą.

Tarkime, esate įrengtame name. Ar galėtumėte parodyti bent vieną daiktą, įskaitant ir pačią patalpą, kurio nebūtų sukūręs meistras? Pavyzdžiui, ar kilimas be meistro? Ar užuolaidos be meistro? O gal lubų elektros instaliacija, ar sienos ir lubos atsirado be meistro?


Kambarys yra tai, kas yra ir visata.

Kaip kambaryje nėra daikto be meistro, taip ir kiekvienas visatos kūrinys turi savo meistrą, savo kūrėją. Ir tas kūrėjas turi begalinę išmintį, valią, galią ir jėgą. Visų visatos kūrinių panaši struktūra ir forma rodo, kad jie visi yra vieno meistro darbas. Pavyzdžiui, visi gyvi organizmai turi bendrą ląstelinę struktūrą. Ląstelių dalijimasis, vystymasis, diferenciacija augaluose, gyvūnuose ir žmonėse yra vienodi. Visi jie kvėpuoja oru. Kvėpavimo, virškinimo ir šalinimo sistemose veikiančios taisyklės visuose yra vienodos.


Kaip vištos Amerikoje deda kiaušinius, taip ir vištos Turkijoje deda kiaušinius, kaip avys Australijoje duoda pieną, taip ir avys Prancūzijoje duoda pieną. Štai šis visų būtybių panašumas struktūroje ir formoje rodo, kad jų Kūrėjas yra vienas ir visagalis.

Tas, kas nori išbandyti begalinę galią, begalinę išmintį ir begalinę valią turintį Visatos Kūrėją, gali pradėti nuo savo paties kūrinio – savęs. Pavyzdžiui, prieš penkiasdešimt metų jo nebuvo. Kas jį iš nebūties paėmė ir pavertė ląstele motinos įsčiose, kas iš tos vienos ląstelės sukūrė daugybę ląstelių, kas iš tų ląstelių suformavo skrandį, žarnyną, protą ir akis, kas jį atvedė į šį pasaulį kaip žmogų ir kas kiekvieną akimirką atnaujina jo ląsteles, palaikydamas jo gyvybę?

Tą neigėją į šį pasaulį atvedė ir vis dar palaiko gyvybę viena iš šių keturių galimybių:

1. Arba susiformavo savaime.

2. Arba tai padarė gamta.

3. Tai buvo atsitiktinumas.

4. Arba tai yra kūrinys to, kuris turi begalinį žinojimą, galią ir valią.


1. Kaip tai įvyks savaime?

Kaip jis pats save sukurs, kai dar net neegzistuoja motinos įsčiose? Netgi jo egzistuojantys tėvai neturi jokios įtakos jo sukūrimui, jau nekalbant apie jį patį, kuris dar neegzistuoja. Jie tik priežastis jo atsiradimui pasaulyje, ir viskas. Nei jo ląstelių formavimesi, nei ląstelių funkcijų paskirstyme, nei gyvybės suteikime, nei širdies darbe tėvai neturi jokios įtakos.


2. Ar tas, kuris neigia, pavyzdžiui, ar jo akis padarė varlė pelkėje?

Ar jo žvilgsnį patraukė danguje esanti saulė, ar ore plaukiantys debesys, ar žemėje esanti dirva? Argi tai nėra tai, ką vadiname gamta?


3. Ar atsitiktinis ir chaotiškas vėjas įdėjo jo širdį į krūtinę, ausį į galvą, o dantis į burną?

Kaip jis gali pripažinti ir paaiškinti, kad jis pats atsirado atsitiktinai iš be sąmonės, be mokslo ir be gyvybės elementų, kai net sriuba neatsiranda atsitiktinai?


4.

Mes protu, širdimi, sąžine ir moksliškai žinome, kad žmogus, o tuo pačiu ir visi žmonės bei visos kitos būtybės, negali atsirasti ir gyvuoti jokiu iš šių trijų būdų. Vadinasi, akivaizdu, kad visos visatos būtybės yra ketvirtojo kelio – begalinės išminties, valios ir galios turinčio Kūrėjo – kūrinys.

Tie, kurie neigia Kūrėją, nes jo nematė, klysta, manydami, kad viskas turi būti matoma akimis. Iš tikrųjų, neigti tai, ko akis nemato, yra ne moksliškumo, o neišmanymo požymis. Akis mato vienaip, ausis – kitaip, liežuvis – dar kitaip, nosis – dar kitaip, o protas – dar kitaip.

Matomoji šviesa sudaro tik apie 3,5 % esamo šviesos bangos ilgio.

96,5% jo nematome. Bet jo egzistavimą suvokiame protu. O šis suvokimas protu – tai irgi mokslinis metodas. Argi dabar, kadangi nematome šviesos, paneigsime jos egzistavimą? Tada turėtumėte paneigti ir rentgeno spindulių, radiacinių bangų, radijo ir televizijos bangų egzistavimą. Tai tik parodo jūsų neišmanymą. Dievo suvokimas, žvelgiant į visatos reiškinius, panašus į rentgeno spindulių egzistavimo suvokimą. Radijo ir televizijos bangų pačios nematome, bet matome jų poveikį. Jų egzistavimas žinomas protu. Taip ir Dievo egzistavimas suvokiamas per jo kūrinių egzistavimą.

Tie, kurie, žvelgdami į visatos kūrinius, neigia Dievo egzistavimą, pranoko net pačius šėtonus. Mat šėtonas Dievo neigė, tik nepakluso Jo įsakymams. Jis kalbėjosi su Dievu ir prašė jam suteikti laiko iki pat pasaulio pabaigos.


Išvadoje,

Dievo egzistencijos neigimas yra ne mokslo, o neišmanymo vaisius. Juk kiekviena būtybė, pati savaime būdama ženklu, liudija savo Kūrėją tūkstančiais kalbų.


Su pagarba ir maldomis…

Islamas klausimais ir atsakymais

Naujausi Klausimai

Dienos Klausimas