Mūsų brangus broli,
Pranašų tautos dažnai maištavo ir buvo nubaustos. Žmonės linkę maištauti, taip pat jie linkę nepaklusti pranašams, kuriuos laiko tokiais pat žmonėmis kaip ir jie patys. Šiuo požiūriu, žmonėms labiau reikia įspėjimų nei gerų žinių. Todėl tautų pražūties istorijos yra labai svarbios.
Tačiau Korane, kalbant apie tautų pražūtį, taip pat minimas ir tų, kurie tikėjo pranašais, išgelbėjimas. Štai keletas pavyzdžių iš Korano eilučių:
„Mes išgelbėjome Mozę ir visus, kurie buvo su juo. O kitus nuskandinome.“
(Aš-Šu’ara, 26/65-66).
„Trumpai tariant, mes išgelbėjome jį [Nojų] ir tuos, kurie buvo su juo laive, pilname krovinių. O tuos, kurie liko, mes paskandinome vandenyje.“
(Aš-Šu’ara, 26/119-120).
„Mes išgelbėjome jį [Lotą] ir tuos, kurie jam pakluso, išskyrus vieną seną moterį, kuri liko tarp pražuvusiųjų. O paskui sunaikinome visus likusius.“
(Aš-Šu’ara, 26/170-172).
Taip pat pažymėta, kad pranašo Jono (a.s.) tauta vos išvengė bausmės, ir žmonėms buvo pranešta gera žinia, kad jie bus atleisti, jei atgailaus, nepaisant visų savo maištų:
„O, kad būtų buvusi nors viena tauta, kuri, kai juos ištiko bausmė, būtų patikėjusi ir tas tikėjimas būtų jiems naudingas! Tačiau taip niekada nebuvo. Išimtis tik Jono tauta, kuri, kai patikėjo, mes pašalinome nuo jos pasaulietinę gėdą ir bausmę ir leidome jai gyventi dar kurį laiką.“
(Jonas, 10/98).
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
