– Kai kuriuose krikščionių sluoksniuose vyrauja įsitikinimas, kad musulmonai negerbia Jėzaus; kaip galėtume paaiškinti, kad šis įsitikinimas yra klaidingas?
Mūsų brangus broli,
Jėzus (as), stebuklingai gimęs iš Šventosios Mergelės Marijos be tėvo, yra vienas iš keturių didžiųjų pranašų.
Jam buvo suteikta pranašystė, kai jam sukako trisdešimt metų, o po trejų metų Dievas jį pakėlė į dangų, kad jis nebūtų nužudytas žydų sąmokslininkų.
Islamo tikėjime Jėzus (as) yra pranašas, ir tas, kas nepripažįsta jo pranašystės, neturi tikro tikėjimo. Korane Jėzus (as) yra giriamas šiais žodžiais:
„Sakykite: Mes tikime Alachu, tuo, kas mums apreikšta, tuo, kas apreikšta Ibrahimui, Ismailui, Isakui, Jokūbui ir jo palikuonims, tuo, kas duota Mozei ir Jėzui, ir tuo, kas duota pranašams iš jų Viešpaties. Mes neskiriame nė vieno iš jų nuo kito ir mes esame Jam paklusnūs.“
(Al-Baqarah, 2:136)
„Mes davėme aiškius įrodymus Marijos sūnui Jėzui ir jį sustiprinome Šventąja Dvasia.“
(Al-Baqarah, 2:253)
„Iš tiesų, Mes davėme Mozei Knygą ir po jo siuntėme vieną po kito pranašus. Mes davėme aiškius įrodymus ir Jėzui, Marijos sūnui, ir sustiprinome jį Šventąja Dvasia. Argi, kai tik jums ateina pranašas su tuo, kas jūsų sieloms nemalonu, jūs išpučiate save ir vieni jį laikote melagiu, o kiti jį nužudote?“
(Al-Baqarah, 2:87)
„Sakyk: Mes tikime Dievu, tuo, kas mums apreikšta, tuo, kas apreikšta Abraomui, Izmaeliui, Izakui, Jokūbui ir jo palikuonims, tuo, kas duota Mozei, Jėzui ir pranašams iš jų Viešpaties. Mes neskiriame jokio skirtumo tarp jų. Ir mes Jam paklūstame.“
(Al-i Imran, 3/84)
„Kai angelai tarė: „Marija, iš tiesų Dievas tau skelbia gerąją naujieną – žodį nuo Jo paties. Jo vardas – Jėzus Kristus, Marijos sūnus. Jis bus išskirtinis, garbingas ir gerbiamas šiame pasaulyje ir aname, ir…“
(Dievui)
„Jis bus vienas iš tų, kurie yra man artimi…” „Jis kalbės su žmonėmis tiek lopšyje, tiek suaugęs. Ir jis bus vienas iš teisujų.” „Mano Viešpatie, kaip aš galiu turėti vaiką, kai manęs nelietė joks vyras?” – tarė ji.
(Bet)
Dievas sukuria tai, ką nori. Jei Jis nusprendžia, kad kažkas turi įvykti, Jis tik pasako „būk“, ir tai iškart įvyksta. „Jis išmokys jį knygos, išminties, Toros ir Evangelijos.“ Jis paskirs jį pranašu Izraelio vaikams.
(Jis pasakys Izraelio vaikams:)
„Iš tiesų, aš atėjau pas jus su ženklu iš jūsų Viešpaties. Aš sukuriau iš molio paukštį, įpūčiau į jį, ir jis, Alacho leidimu, iškart tapo paukščiu. Ir aš, Alacho leidimu, išgydžiau aklą nuo gimimo, raupsuotąjį ir prikėliau mirusįjį. Ir aš pranešiau jums, ką valgote ir ką kaupiate. Iš tiesų, jeigu tikite, tai yra ženklas jums.“ „Aš atėjau pas jus su ženklu iš jūsų Viešpaties, kad patvirtinčiau Tora, kuri buvo prieš mane, ir kad leistų jums tai, kas buvo uždrausta. Todėl bijokite Alacho ir pakluskite man.“ „Iš tiesų, Alachas yra mano Viešpats ir jūsų Viešpats. Todėl garbinkite Jį. Tai yra tiesus kelias.“ Kai Jėzus pajuto jų netikėjimą, jis tarė: „Kas man padės Alacho labui?“ Apaštalai atsakė: „Mes esame Alacho pagalbininkai; mes tikime Alachu ir liudijame, kad mes esame musulmonai.“ „Mūsų Viešpatie, mes tikime tuo, ką Tu atsiuntei, ir mes sekame pasiuntiniu. Todėl įrašyk mus tarp liudytojų.“ Jie…
(netikintys)
jie sukūrė sistemą. Dievas taip pat
(priešingai)
Jis sukūrė tvarką. Dievas yra geriausias tvarkos kūrėjas. Štai ką Dievas pasakė Jėzui: „O Jėzau, iš tiesų, aš užbaigsiu tavo gyvenimą, pakelsiu tave pas save, apsaugosiu tave nuo tų, kurie tave neigia, ir padarysiu, kad tie, kurie tau paklūsta, viešpataus tiems, kurie neigia iki pat pasaulio pabaigos. Tada jūsų sugrįžimas bus tik pas mane, ir aš nuspręsiu tarp jūsų dėl to, dėl ko nesutariate.“
(Al-i Imran, 3/45-55)
Iš tiesų, Jėzaus padėtis pas Dievą yra tokia pat, kaip ir Adomo. Jis jį sukūrė iš žemės, o paskui tarė jam: „Būk!“ – ir jis iškart atsirado. Tai – tiesa nuo tavo Viešpaties.
(atvyksta)
Būk vienas iš tų, kurie neabejoja.”
(Al-i Imran, 3/59-60)
„Kaip apreiškėme Nojui ir pranašams po jo, taip apreiškėme ir tau. Apreiškėme Ibrahimui, Ismailui, Isakui, Jokūbui, jo palikuonims, Jėzui, Jobui, Jonui, Aaronui ir Saliamonui. Dovydui taip pat davėme Psalmes.“
(Nisa, 4/163)
„(Mes juos prakeikėme) už tai, kad jie sulaužė savo pažadus, atmetė Dievo ženklus, neteisingai nužudė pranašus ir sakė: „Mūsų širdys uždarytos.“ Ne, Dievas užantspaudavo jas dėl jų netikėjimo.“
(jų širdims)
Tai įsirėžė į jų atmintį. Išskyrus nedaugelį, jie netiki.
(Dar vienas)
Dėl jų atsisakymo ir didelių šmeižtų prieš Mariją, ir dėl to, kad jie sakė: „Mes tikrai nužudėme Jėzų Kristų, Marijos sūnų, Dievo pasiuntinį“, (mes jiems skyrėme tokią bausmę). Tačiau jie jo nenužudė ir nenukryžiavo. Bet jiems…
(jo)
Panašiai buvo parodyta. Iš tiesų, tie, kurie dėl jo nesutaria, yra dideliame abejonėje. Jie neturi jokių žinių apie jį, išskyrus spėliojimus. Jie jo tikrai nenužudė. Ne, Allah jį pakėlė pas save. Allah yra aukščiausias ir galingiausias, teisingas ir išmintingas. Iš tiesų, tarp knygos žmonių nėra nė vieno, kuris netikėtų juo prieš mirtį. O Kijameto dieną jis bus liudytojas prieš juos.”
(Nisa, 4/155-159)
„O Knygos žmones, neperženkite ribų savo religijoje ir nesakykite apie Dievą nieko, kas neatitinka tiesos. Jėzus, Marijos sūnus, yra tik Dievo pasiuntinys ir Jo žodis. Jį…“
(žodį „OL“)
Jis kreipėsi į Mariją ir ji yra iš Jo dvasios. Taigi tikėkite Dievu ir Jo pasiuntiniu; nesakykite: „Trys yra“.
(Iš to)
Bėkite, tai jums geriau. Dievas yra tik vienas Dievas. Jis yra aukštesnis už tai, kad turėtų vaikų. Jam priklauso visa, kas yra danguje ir žemėje. Dievas pakankamas kaip globėjas. Mesijas ir priartintieji…
(aukšto rango)
Angelai tikrai nesidrovi tarnauti Dievui. Kas tik atsisako Jam tarnauti ir pasirodo arogantiškas,
(reikėtų žinoti, kad)
jis surinks juos visus savo akivaizdoje.”
(Nisa, 4/171-172)
„Iš tiesų, tie, kurie sako: „Iš tiesų, Dievas yra Mesijas, Marijos sūnus“, – jie nusidėjo. Sakyk: „Jei Dievas norėtų sunaikinti Mesiją, Marijos sūnų, jo motiną ir visus žemėje esančius, kas galėtų jį sulaikyti?“
(tam, kad to išvengti)
Kas gali ką nors valdyti? Dangaus, žemės ir visko, kas tarp jų yra, valdytojas yra Dievas; Jis kuria, ką nori. Dievas yra visagalis.
(Al-Ma’ida, 5/17)
„Jų”
(pranašai)
Po to, kaip patvirtinimą šalia esančios Toros, mes atsiuntėme Marijos sūnų Jėzų ir davėme jam Evangeliją, kurioje yra vadovavimas ir šviesa, kuri patvirtina prieš ją buvusią Torą ir yra vadovas ir pamokymas tiems, kurie bijo Dievo.
(Al-Ma’ida, 5/46)
„Iš tiesų, tie, kurie sako: „Dievas yra Mesijas, Marijos sūnus“, – jie nusidėjo. O juk Mesijas sakė…“
(tai yra:)
„O Izraelio vaikai, garbinkite Allahą, kuris yra ir mano, ir jūsų Viešpats. Iš tiesų, Jis uždraudė rojų tiems, kurie Jam prilygina kitus, o jų buveinė – ugnis. Nėra pagalbos tiems, kurie daro neteisybę.“ Iš tiesų, tie, kurie sako: „Allah yra trečiasis iš trijų“, nusidėjo. O juk nėra kito dievo, tik vienas Dievas. Jei jie neatsisakys to, ką sako, tai tiems, kurie netiki, tikrai…
(skausmas)
Juos ištiks bausmė. Argi jie neatsivers ir neprašys Dievo atleidimo? Juk Dievas yra atleidžiantis ir gailestingas. Marijos sūnus Mesijas tebuvo tik pranašas. Prieš jį taip pat buvo pranašų. Jo motina buvo teisioji, ir abu jie valgė maistą. Pažiūrėk, kaip mes jiems aiškiname ženklus!
(Vėl)
pažiūrėk, kaip jie sukasi!”
(Al-Ma’ida, 5/72-75)
„Izraelio sūnų, kurie atmetė tikėjimą, prakeikė Dovydas ir Jėzus, Marijos sūnus. Tai įvyko dėl jų maišto ir peržengimo ribų.“
(Al-Ma’ida, 5/78)
„Dievas pasakys: „O Jėzau, Marijos sūnau, prisimink mano malonę tau ir tavo motinai. Aš tave sustiprinau Šventąja Dvasia, tu kalbėjai su žmonėmis ir būdamas kūdikis, ir būdamas suaugęs. Aš tave išmokiau knygos, išminties, Toros ir Evangelijos. Mano leidimu tu iš molio padarydavai paukščius…“
(kažką)
kūrei irgi
(vėl)
mano leidimu jis virsdavo paukščiu, kai tu jam papūsdavai. Mano leidimu tu išgydydavai aklą gimusį, raibą.
(vėl)
su mano leidimu mirusiuosius
(gyvenimui)
Kai jis atnešė Izraelio vaikams aiškius įrodymus, tie, kurie atmetė jį, sakė: „Tai tikrai akivaizdi magija.“
(iš)
„Aš atstūmiau Izraelio sūnus nuo tavęs.“ Argi nebuvo apreikšta apaštalams: „Tikėkite manimi ir mano pasiuntiniu.“
(įkvėpimas)
Aš jiems sakiau; o jie atsakė: „Mes tikime, tu taip pat liudyk, kad mes iš tikrųjų esame musulmonai.“ Apaštalai sakė: „O Jėzau, Marijos sūnau, ar gali tavo Viešpats mums iš dangaus nuleisti stalą?“ Jis atsakė: „Jei tikite, bijokite Dievo ir saugokitės.“
(Šį kartą apaštalai:)
„Mes norime iš jo valgyti, kad mūsų širdys nurimtų, kad žinotume, jog tu tikrai mums tiesą sakai, ir kad mes taptume tuo liudytojais“, – jie sakė. Jėzus, Marijos sūnus, tarė: „O, Dieve, mūsų Viešpatie, nuleisk mums iš dangaus stalą, kad tai būtų šventė mums, tiems, kurie yra prieš mus, ir tiems, kurie ateis po mūsų, ir kad tai būtų ženklas iš Tavęs. Aprūpink mus, nes Tu esi geriausias iš aprūpintojų.“ Dievas tarė: „Aš tikrai jį jums nuleisiu. O kas iš jūsų po to atsisakys tikėjimo, tą aš tikrai nubaudžiu tokiu bausme, kokios dar niekas iš pasaulių nepatyrė.“ Dievas tarė: „O, Jėzau, Marijos sūnau, ar tu sakei žmonėms: „Imkite mane ir mano motiną už du dievus, o ne Dievą“? Jis atsakė: „Aš šlovinu Tave, man netinka sakyti tai, ko aš neturiu teisės sakyti. Jei aš tai sakiau, tai Tu tikrai žinai. Tu žinai, kas yra manyje, bet aš nežinau, kas yra Tavyje. Iš tiesų, Tu žinai tai, kas nematoma…“
(nežinomybės)
Žinai, kas esi, Tu.” „Aš jiems nesakiau nieko, išskyrus tai, ką man liepė.”
(Tai buvo štai kas:)
„Tarnaukite Alachui, kuris yra ir mano, ir jūsų Viešpats.“ Kol aš buvau tarp jų, aš buvau jiems liudytojas. Mano…
(pasaulis)
Kai jis atėmė man gyvybę, Tu buvai tas, kuris stebėjo. Tu esi visko liudytojas.” Jei juos nubaudysi, jie tikrai yra Tavo tarnai, o jei juos atleisi, tai Tu esi tas, kuris yra šventas ir visagalis.”
(Al-Ma’ida, 5/110-118)
„Ir Zekariją, ir Jahiją, ir Jėzų (a.s.), ir Eliją.“
(mes jį atvedėme į tiesų kelią.)
Jie visi yra iš tų, kurie daro gerus darbus.”
(Al-An’am, 6/85)
„Žydai sakė: „Uzairas yra Dievo sūnus“, o krikščionys sakė: „Mesijas yra Dievo sūnus“. Tai tik žodžiai iš jų lūpų; jie tik imituoja tų, kurie anksčiau atmetė tikėjimą, žodžius. Dievas juos prakeikė; kaip jie klysta! Jie, palikę Dievą, savo mokslininkus ir vienuolius laiko savo viešpačiais…“
(dievybės)
jie įgijo ir Mesiją, Marijos sūnų… O jie nebuvo įpareigoti niekam kitam, tik garbinti vienintelį Dievą. Nėra kito dievo, tik Jis. Jis yra aukščiau už tai, ką jie Jam priskiria.”
(At-Tawbah, 9/30-31)
„Knygoje paminėk ir Mariją. Ji buvo atsiskyrusi nuo savo šeimos ir pasitraukusi į rytinę pusę. O paskui jiems palankiai…“
(prisidengiantis)
) užtraukė užuolaidą. Taip jis atskyrė mus nuo jo sielos.
(Gabrielį)
Mes jį išsiuntėme, ir jis pasirodė padoriu žmogaus pavidalu. Jis tarė: „Iš tikrųjų aš nuo tavęs prieglobsčio prašau pas Visagalį. Jei tu esi dievobaimingas…“
(nepriartėk prie manęs)
Jis pasakė: „Aš esu tik savo Viešpaties…“
(atvyksta)
aš esu pasiuntinys; atvykau tau padovanoti tyro berniuko.
(aš čia).
„O: „Kaip aš galiu susilaukti sūnaus? Juk manęs niekas nelietė, o aš esu beprotiškai gėdinga.“
(moteris)
„Ne, ne taip“, – tarė jis. „Štai taip“, – tarė jis. „Viešpats pasakė: – Tai man lengva. Kad tai būtų ženklas žmonėms ir gailestingumas iš mūsų pusės.“
(tai bus vaikas)
„Ir darbas buvo baigtas. Taip ji pastojo, o paskui su juo pasitraukė į nuošalią vietą. Tada gimdymo skausmai ją nuvedė prie palmės šakos. Ji tarė: „O, kad aš būčiau mirusi dar prieš tai, kad būčiau buvusi pamiršta ir ištrinta iš atminties.“ Iš po jos…“
(garsas)
Jis jai tarė: „Neliūdėk, tavo Viešpats tau po kojomis upelį išvedė. Pakratyk palmių šaką, ir ant tavęs nukris šviežios datulės.“ Dabar valgyk, gerk ir džiaukis. Jei pamatysi kokį nors žmogų, sakyk: „Aš pasižadėjau pasninkauti Viešpačiui, šiandien su niekuo nekalbėsiu.“ Taip ji, nešdama jį, atėjo pas savo tautą. Jie tarė: „O Marija, tu tikrai padarei nuostabų dalyką.“ „O Haruno sesuo, tavo tėvas nebuvo blogas žmogus, o tavo motina – neištikima ir beširdė…“
(moteris)
nebuvo.” Tada jam
(vaikui)
jie atsakė: „Kaip mes galime kalbėti su kūdikiu, kuris dar guli lopšyje?“
(Jėzus)
Jis tarė: „Iš tiesų, aš esu Dievo tarnas. Jis man davė Knygą ir padarė mane pranašu.“ „Jis mane palaimino, kad ir kur aš būčiau, ir man įsakė melstis ir duoti išmaldą, kol gyvensiu.“
(įsakymas)
„Taip pat ir paklusnumas mano motinai. Ir jis nepadarė manęs nelaimingu tironu.“ „Ramybė man; tą dieną, kai gimiau, tą dieną, kai mirsiu, ir tą dieną, kai būsiu vėl prikeltas.“ Štai Jėzus, Marijos sūnus; „Teisingas žodis“, dėl kurio jie abejojo. Dievas neturi vaikų. Jis yra aukščiausias. Jei Jis nusprendžia, kad kažkas turi įvykti, Jis tik pasako: „Būk“, ir tai iškart įvyksta.“
(Marija, 19/16-35)
„Mes padarėme Marijos sūnų ir jos pačią ženklu ir apgyvendinome juos ant kalvos, tinkamos gyventi ir turinčios tekančio vandens.“
(Al-Mu’minun, 23/50)
„Juk mes iš pranašų paėmėme tvirtą pažadą: iš tavęs, iš Nojaus, iš Abraomo, iš Mozės ir iš Jėzaus, Marijos sūnaus. Mes iš jų paėmėme tvirtą įsipareigojimą.“
(Al-Ahzab, 33/7)
„O: „Laikykitės tvirtai religijos ir nesiskaldykite joje“, – taip jis testamento formai nurodė Nojui, ir tai, ką aš apreiškiau tau, ką aš nurodžiau Abraomui, Mozei ir Jėzui, aš nurodžiau ir tau.“
(įvedė šariatą)
Tai, į ką juos kvieti, pagonims pasirodė sunku. Dievas išsirenka tam, ką nori, ir veda į tiesą tuos, kurie nuoširdžiai kreipiasi į Jį.
(Aš-Šūrā, 42/13)
„Kai Marijos sūnus (Jėzus) buvo paminėtas kaip pavyzdys, tavo tauta iškart ėmė iš jo pavyzdį.“
(kalbant su malonumu)
Jie juokėsi ir sakė: „Ar mūsų dievai geresni, ar jis?“ Tai buvo tik diskusijos objektas.
(pavyzdys)
Jie davė. Ne, jie yra „ginčinga ir priešiška“ tauta. Jis yra tik tarnas; mes jam suteikėme palaiminimą ir padarėme jį pavyzdžiu Izraelio vaikams. Jei mes būtume norėję, mes tikrai būtume padarę iš jūsų angelus; žemėje…
(tau)
įpėdinis
(tie, kurie jus pakeičia)
jie būtų. Be abejo, tai yra žinojimas apie pasaulio pabaigą. Taigi, iš jo…
(pasaulio pabaiga)
Neabejokite ir sekite manimi. Tai tiesiausias kelias. Neleiskite, kad velnias jus…
(Nuo Dievo kelio)
Neleiskite, kad jis jus sulaikytų. Iš tiesų, jis yra jūsų aiškus priešas. Kai Jėzus atėjo su aiškiais įrodymais, jis tarė: „Aš atėjau pas jus su išmintimi ir kad paaiškinčiau jums dalį to, dėl ko nesutariate. Taigi bijokite Dievo ir pakluskite man.“ „Iš tiesų, Dievas yra mano Viešpats ir jūsų Viešpats; todėl garbinkite Jį. Tai yra tiesus kelias.“ Tada tarp jų atsirado nesutarimų. O vargas tiems, kurie nusikalto, dėl skaudžios dienos bausmės!
(Zuhruf, 43/57-65)
„Tada mes siuntėme vieną po kito savo pasiuntinius, sekdami jų pėdomis. Ir mes siuntėme po jų Marijos sūnų Jėzų; mes davėme jam Evangeliją ir įdėjome į tų, kurie jį sekė, širdis švelnumą ir gailestingumą.“
Kaip erezija)
O jų sukurtą dvasininkiją Mes jiems nenurodėme.
(mes nenurodėme).
Tačiau jie siekė tik Dievo palankumo, bet ir to nesilaikė taip, kaip reikėjo. Vis dėlto mes atlyginome tiems, kurie tikėjo, o daugelis iš jų buvo nusidėjėliai.”
(Hadidi, 57/27)
„O Jėzus, Marijos sūnus, tarė: „O Izraelio vaikai! Aš esu Dievo pasiuntinys, atsiųstas pas jus, patvirtinantis Torą, kuri buvo prieš mane, ir pranašaujantis apie pasiuntinį, kuris ateis po manęs, kurio vardas bus Achmedas.“ Bet kai jis atėjo pas juos su aiškiais įrodymais, jie tarė: „Tai – akivaizdus burtai.““
(Saff, 61/6)
„O tie, kurie tikite! Būkite Dievo pagalbininkais, kaip sakė Jėzus, Marijos sūnus, savo mokiniams: „Kas bus mano pagalbininkai Dievo kelyje?“ O mokiniai atsakė: „Mes esame Dievo pagalbininkai.“ Taip dalis Izraelio vaikų patikėjo, o dalis – ne. Ir mes padėjome tiems, kurie patikėjo, prieš jų priešus, ir jie nugalėjo.“
(Saff, 61/14)
Šių Korano eilučių turėtų pakakti, kad paaiškintų pagarbą, kurią islamo tikėjimas rodo Jėzui (a.s.).
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais