Mūsų brangus broli,
Vyro, kuriam leidžiama tuoktis su svetima moterimi;
Moteriai taip pat neleidžiama spausti ranką kitiems vyrams, išskyrus tuos, kurie laikomi jos artimaisiais, tokiais kaip tėvas, brolis ir dėdė. Šiuo klausimu nepakeičiamu pavyzdžiu mums yra tai, kaip elgėsi pranašas Mahometas (s.a.v.). Pranašas (s.a.v.) moterims, atėjusioms prisiekti jam ištikimybę, pasakė:
„Aš nespaudžiu rankų moterims. Tai, ką pasakau šimtui moterų, yra tas pats, ką pasakau vienai moteriai.“
1
Mūsų motina, A’iša (tebūnie jai Alaho palaima), pasakojo, ką matė pranašui (tebūnie jam Alaho palaima):
„Pranašo (s.a.v.) palaiminta ranka niekada nelietė jokios svetimos moters rankos.“
2
Hadisuose nurodomi tokie matavimai. Todėl nei darbo santykiuose, nei šeimyniniuose santykiuose, nei kai kuriose ceremonijose vyrui nėra leidžiama paspausti ranką svetimai moteriai, o moteriai – svetimam vyrui. Be to, tai nėra ir būtinybė.
Pranašo (s.a.v.) bendravimas su moterimis, jo palydovėmis, atsakymas į jų klausimus, skundų išklausymas, poreikių ir prašymų patenkinimas. Kaip pavyzdį pateiksime šį hadisą:
Amras ibn Šuajbas pasakoja:
„Pas pranašą (s.a.v.) atėjo moteris su savo dukra. Dukros rankose buvo dvi auksinės apyrankės. Pranašas (s.a.v.) paklausė moters:“
„Ar tu moki zakatą už šias apyrankes?“
Moteris,
„Ne, neduodu.”
atsakė jis. Tuomet Pranašas (s.a.v.) vėl paklausė:
„Ar tau patiktų, kad per teismo dieną Dievas tau uždėtų ne šias dvi apyrankes, o dvi ugnines apyrankes?“
Moteris nedelsdama nuėmė abi apyrankes ir padavė jas Pranašui (s.a.v.).
„Tai dabar priklauso Dievui ir Jo Pranašui.“
pasakė.3
Abu Saidas al-Hudris pasakoja: Viena moteris atėjo pas Pranašą (s.a.v.) ir tarė:
„O, Dievo Pranaše! Vyrai mums nepalieka progos pasiklausyti jūsų pamokslų. Jie visada būna jūsų akivaizdoje ir mokosi. Skirkite mums irgi vieną dieną iš savo laiko, kad galėtume ateiti ir išmokti to, ką Dievas jums apreiškė.“
Tada Dievo pranašas (jo vardas tebūna šventas),
„Susitikkime tą ir tą dieną, toje ir toje vietoje.“
Jis maloniai sutiko ir paskyrė konkrečią dieną pokalbiui.Pranašas (s.a.v.) atėjo į vietą, kur buvo moterys, nustatytą dieną, ir papasakojo joms tai, ko jį išmokė Dievas, ir tarė:
„Nėra tarp jūsų moterų tokios, kuri būtų praradusi tris savo vaikus, kurie būtų mirę prieš ją, ir jie nebūtų jai užtvara nuo pragaro.“
Viena iš jų – moteris,
„Argi ne taip ir su abiem vaikais?“
paklausė jis.Pranašas (s.a.v.) pakartojo du kartus:
„Tai galioja abiem atvejais.“
taip pasakė.4
Hadiso aiškinime minimas moteris, kuri kreipėsi į pranašą (s.a.v.)
Esma bint Jezid
pasakojama, kad taip buvo.5
Kaip teigiama „Fethü’l-Bârî“, Ebû Hüreyre minėjo, kad panašus įvykis nutiko ir kitu metu, ir kad Pranašas (s.a.v.),
„Susitikkime pas tą ir tą ponia namuose.“
pareiškė, kad praneša, jog Dievo pranašas nuvyko ten ir kalbėjosi su moterimis.6
Ibni Hacer, aiškindamas šį šventąjį hadisą, taip pat atkreipia dėmesį į šią nuostatą:
„Šis hadisas rodo ne tik moterų, buvusių pranašo draugėmis, uolumą ir rimtumą siekiant pažinti savo religiją, bet ir tai, kad leidžiama skirti tam tikrą laiką moterims mokyti religinių dalykų.“
Abdullah ibn Abbas pasakoja:
„Po pamokslo mečetėje, pranašas (s.a.v.) manė, kad jo žodžiai nepasiekė moterų, todėl, lydimas Bilalo, išėjo iš vyrų eilių, nuėjo prie moterų ir, pamokslaujant joms, liepė joms duoti išmaldą. Jo žodžiai taip paveikė moteris, kad kai kurios ėmė mesti auskarus iš ausų, kitos – žiedus nuo pirštų. Bilal rinko juos į savo drabužių klostes.“
7
Šio hadiso teikiamą nuorodą Bedruddinas Ainis, remdamasis Imamo Neveviu, išreiškia taip:
„Iš šio hadiso suprantama, kad moterims pamokslauti ir patarinėti, priminti joms apie anapusinį pasaulį, aiškinti islamo nuostatas ir skatinti labdarą yra pageidautina. Tačiau visa tai turi būti atliekama taip, kad nei kalbėtojo, nei klausytojo širdis nebūtų suvedžiota į nuodėmę, kad nekiltų baimė dėl nesantaikos ar kitokių neigiamų pasekmių.“8
Kaip aiškiai matyti iš hadisų, Pranašas (s.a.v.) skelbė islamą, atsakinėjo į klausimus ir aiškino įvairius dalykus tiek mečetėje, tiek ir kitose vietose, netgi susirinkusioms moterims sahabėms namuose. Jis tai darė tiek kolektyviai, tiek ir individualiai – kartais savo namuose, kartais mečetėje, o kartais ir kitose vietose, tenkindamas moterų sahabių religinius poreikius.
Išnašos:
1 Nesai, Bija: 18; Ibn Madže, Džihad: 43.
2 Buhari, Ahkam, 49; Ibn Madže, Džihad: 43.
3 Tirmizî, Zekât: 12.
4 Buharis, I’tisam:9; Ilm: 35.
5 Umdetü’l-Karî, 25: 48.
6 Fethü’l-Bârî, 1: 158.
7 Buhârî, Ilm, 32.
8 Umdetü’l-Karî, 2:124.
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
