Po penkių dienų nuo menstruacijų pabaigos Ramadano metu vėl prasidėjo menstruacijos. Pirmosios menstruacijos truko penkias dienas, antrosios – šešias. Ar antrosios menstruacijos laikomos menstruacijomis, ar turėčiau laikytis pasninko, nes tai laikoma išimtimi? Aš esu šafijitė; kiek kartų galima atlikti tejemumą su ta pačia žeme pagal šafijitų mokyklą?
Mūsų brangus broli,
TIK MOTERIMS SKIRTI YPATINGI ATVEJAI
Išskirtinės situacijos, būdingos tik moterims;
menstruacijos, pogimdinis laikotarpis
ir
istihaza
yra trijų rūšių.
1. Mėnesinės
Jei moteris, kuriai yra devyneri metai ar daugiau ir kuri neserga jokia kraujavimo liga, kraujuoja iš lytinių organų ne dėl gimdymo, tai vadinama menstruacijomis (mėnesinėmis). Minimali menstruacijų trukmė yra…
viena diena ir viena naktis
, o ilgiausia trukmė yra
penkiolika dienų ir penkiolika naktų
Pagal Hanafių mokyklą, šis laikotarpis trunka mažiausiai tris dienas ir tris naktis, o daugiausia – dešimt dienų ir dešimt naktų.
Kraujavimas, trunkantis mažiau nei vieną dieną ir naktį, arba ilgiau nei penkiolika dienų, nėra menstruacijos. Tai kraujavimas, atsiradęs dėl kokios nors priežasties ar ligos. Tokiu atveju moters menstruacinis ciklas nevertinamas. Apie menstruacinio kraujavimo trukmę yra pasakojama, kad Hz. Ali sakė:
„Jei kraujavimas trunka ilgiau nei penkiolika dienų, tai yra istihaza (nešvarus kraujas, atsirandantis dėl ligos ar kitų priežasčių).“1
Paprastai menstruacijos trunka šešias ar septynias dienas. Kai moteris vardu Hamne bin Cahş paklausė pranašo (s.a.v.) apie menstruacijų trukmę, jis jai atsakė:
„Pagal Dievo žinojimą (ir Jo nustatytą tvarką) menstruacijos trunka šešias ar septynias dienas, po to apsiprausi ir meldiesi dvidešimt keturias ar dvidešimt tris dienas ir naktis (švaros laikotarpiu). Tai tau pakaks. Moterys taip turi daryti kiekvieną mėnesį, atsižvelgiant į menstruacijų ir švaros laikotarpių trukmę.“
2
Mėnesinės kraujas,
Jis skiriasi nuo istihaze kraujo savo juoda spalva, stipriu srautu ir nemaloniu kvapu. Laikotarpiai, kai kraujavimas nutrūksta menstruacijų metu, taip pat laikomi menstruacijų būkle, su sąlyga, kad jie patenka į menstruacijų laikotarpį.3
Mėnesinių pabaigos ir apsivalymo laikotarpis
Menstruacinio kraujavimo pabaigos ir švaros laikotarpis trunka mažiausiai penkiolika dienų. Jei moteris patiria menstruacinį kraujavimą, pavyzdžiui, po trijų dienų kraujavimas sustoja, o po keturiolikos dienų vėl prasideda, tai jau nelaikoma menstruaciniu kraujavimu. Švaros laikotarpis tarp dviejų menstruacinių kraujavimų gali būti paaiškintas taip:
Jei moteris patiria menstruacinį kraujavimą, kuris baigiasi pasibaigus įprastam menstruaciniam ciklui, o po nurodyto švaros periodo vėl prasideda menstruacinis kraujavimas, tai šis tarpas tarp kraujavimų laikomas švaros periodu tarp dviejų menstruacijų.
Nėra nustatyto minimalaus laikotarpio tarp menstruacinio kraujavimo ir kraujavimo po gimdymo.
Tarkime, kad moteriai po gimdymo (puerperiumo) kraujavimas sustoja, ir net jei šis sustojimas trunka tik vieną dieną, o po to kraujavimas vėl prasideda, tai šis antrasis kraujavimas laikomas menstruaciniu kraujavimu.
Nėra viršutinės ribos laikotarpiui, kurio metu moteris laikoma nešvari po menstruacijų. Pavyzdžiui, jei moteris pradeda kraujuoti, o po menstruacijų kraujavimas nutrūksta ir ji daugiau niekada nebekraujuoja, ji laikoma švaria. Kita vertus, jei moteris kraujuoja vieną dieną, po to kraujavimas nutrūksta, o po dienos vėl prasideda, tai laikoma, kad ji menstruuoja visą tą laikotarpį, įskaitant ir pertrauką.
2. Puerperium (pogimdyminis laikotarpis)
Po gimdymo ir po to, kai gimda visiškai išsituština nuo vaisiaus, iš moters teka kraujas.
puerperium (pogimdinis laikotarpis)
Tai vadinama pogimdyminiu kraujavimu. Šis kraujavimas įvyksta po gimdymo. Tačiau kraujavimas, pasireiškiantis praėjus penkiolikai ar daugiau dienų po gimdymo, nėra pogimdyminiu kraujavimu, o menstruaciniu kraujavimu. Kraujavimas, atsirandantis prieš gimdymo skausmus ir gimdymo metu, nėra pogimdyminiu kraujavimu, o kitokio pobūdžio kraujavimas.
Pagal Hanafių mazhabą
Jei gimdymo metu didžioji dalis kūdikio kūno jau yra išorėje, o teka kraujas, tai yra pogimdinis kraujavimas. Jei tuo metu moteris yra menstruacijų metu, tai yra menstruacinis kraujas. Tačiau, jei ji nėra menstruacijų metu, tai yra kraujavimas dėl ligos.
Jei moteriai atliekamas cezario pjūvis ir vaikas išimamas iš jos pilvo, ji nelaikoma gimdyve. Tačiau jei ji laukia gimdymo pabaigos, jos laukimo laikotarpis baigiasi šia operacija.
Moteris, patyrusi persileidimą, taip pat laikoma esančia pogimdyminiame laikotarpyje.
Jei tai, kas buvo persileista, yra tik dar nesusiformavęs mėsos gabalas ar kraujo krešulys, o akušeriai teigia, kad persileidimas buvo žmogaus vaisius, moteris vis tiek laikoma pagimdžiusia.
Moters, pagimdžiusios dvynukus, pogimdyminis laikotarpis (nifas) prasideda po antrojo gimdymo.
Pagal Hanafių mokyklą (teisės mokyklą)
o moters, pagimdžiusios dvynukus, pogimdyminis laikotarpis prasideda nuo pirmojo gimdymo.
Po pirmojo gimdymo pasirodantis kraujas nelaikomas pogimdiniu kraujavimu. Jei šis kraujavimas sutampa su menstruacijomis, tai yra menstruacinis kraujas, o jei ne – tai ligos ar kitos priežasties sukeltas kraujavimas.
Nėra nustatyto žemiausio pogimdyminio laikotarpio termino.
Moteris laikoma pogimdyvine, net jei tik trumpam pasirodo kraujavimas. Jei kraujavimas po gimdymo iškart nutrūksta arba gimdymas buvo be kraujo, pogimdyvinis laikotarpis taip pat iškart baigiasi. Tokios moterys gali atlikti visus darbus, kuriuos gali atlikti švari moteris.
Kalbant apie maksimalią pogimdyminio laikotarpio trukmę, ji siekia šešiasdešimt dienų;
bet dažniausiai taip pat
keturiasdešimt dienų
Jei tarp pogimdyvinio kraujavimo pasitaiko švarus periodas, trunkantis ilgiau nei penkiolika dienų, tai laikoma švaros periodu. Jei jis trunka mažiau nei penkiolika dienų, tai laikoma pogimdyviniu kraujavimu. Vėliau pasirodantis kraujas laikomas menstruaciniu kraujavimu.
Pagal Hanafių mokyklą (teisės mokyklą)
Jei kraujavimas po gimdymo nutrūksta, net jei tai trunka iki penkiolikos dienų, tai vis tiek laikoma pogimdyminiu kraujavimu.
Jei po gimdymo kraujavimas nepasireiškia ir moteris išlieka švari iki penkiolikos dienų, ji laikoma švaria visą tą laikotarpį. Vėliau pasirodantis kraujas laikomas menstruaciniu kraujavimu. Tokiu atveju moteris nepatiria pogimdyminio laikotarpio.
3. Istihaza būklė
Kraujavimas iš moters gimdos, išskyrus menstruacijų ir pogimdyvinio laikotarpio metu, vadinamas istihaze. Jei moteris, kuri tik pradėjo menstruuoti ir yra istihaze būklėje, gali atskirti kraują (jei ji yra „mumejize“), o kraujavimas yra gausus, tai laikoma menstruaciniu kraujavimu. Tačiau, kad tai būtų laikoma menstruaciniu kraujavimu, jis turi trukti ne mažiau kaip vieną dieną ir naktį ir ne ilgiau kaip penkiolika dienų ir naktų. Jei moteris patiria silpną kraujavimą, tai nelaikoma menstruacijomis ir laikoma švarumo laikotarpiu. Tačiau šis silpnas kraujavimas taip pat turi trukti ne mažiau kaip penkiolika dienų ir naktų (tai yra apatinė švarumo laikotarpio riba) ir turi būti nepertraukiamas.
Jei moteris vieną dieną mato juodą, o kitą – raudoną kraują, ji praranda gebėjimą atskirti kraują. Jei šis gebėjimas atskirti kraują prarandamas abiem atvejais, menstruacijų trukmė nustatoma kaip viena diena ir viena naktis; likusi mėnesio dalis laikoma švaria. Iš tiesų, moteris, kuri tik pradeda menstruuoti (müptedie), jei negali atskirti stipraus ir silpno kraujo, taiko šią praktiką. Jei ji gali atskirti, stiprus kraujas laikomas menstruacijomis. Bet jei ji negali atskirti stipraus ir silpno kraujo ir žino, kada prasideda ir baigiasi jos menstruacijos, tokiu atveju ji elgiasi pagal savo menstruacijų ciklą. Kraujavimas menstruacijų metu laikomas menstruacijomis, o kraujavimas už menstruacijų ciklo ribų – istihâze (ne menstruacinis kraujavimas).
Moteris, kuriai pasireiškia istihaza (ne menstruaciniai kraujavimai), laikoma turinčia negalią. Tokios moterys gali daryti tai, ko negali daryti menstruojančios ar po gimdymo esančios moterys. Pavyzdžiui, jos gali melstis, atlikti tavoafą (apeigą aplink Kaabą), liesti Šventąjį Koraną, laikytis itikaf (pasninko ir maldos laikotarpio) ir skaityti Koraną.
Ką negali daryti moteris menstruacijų ir pogimdiniu laikotarpiu
Tai, kas yra draudžiama apsivalymo neturintiems asmenims, yra draudžiama ir moterims, sergančioms menstruacijomis ar esančioms pogimdyviniame laikotarpyje.
Pavyzdžiui, jie negali melstis, atlikti tilavet secdės (atsiklaupti skaitant Koraną), liesti Šventojo Korano, įeiti į mečetę, apeiti Kaabą, pasninkauti (itikaf), skaityti Korano. Be to, jie negali daryti dar kai kurių dalykų, kuriuos galime išvardinti detaliau:
1.
Moteris, serganti menstruacijomis ar po gimdymo, turi nusiprausti (atlikti ghusl) ir apsivalyti, kai baigiasi jos menstruacijos ar pogimdyminis laikotarpis. Tačiau jei menstruacijos ar pogimdyminis laikotarpis dar nesibaigė ir kraujavimas tęsiasi, jai draudžiama atlikti ghusl ar wudu (apsiprausti) dėl šio kraujavimo. Tačiau net ir tokiu atveju, norint atsikratyti nešvarumo (džanaba), įžengti į ihramą ar patekti į Meką, ghusl atlikimas yra leidžiamas, netgi rekomenduojamas.
2.
Moteris, serganti menstruacijomis ar po gimdymo, negali melstis. Iš tiesų, viename iš savo hadisų mylimasis Pranašas (asm) kreipėsi į moterį šiais žodžiais:
„Kai prasideda menstruacijos, nustok melstis.“
4
Šiame stovyje praleistos maldos vėliau, pasibaigus nešvaros laikotarpiui, neatliekamos. Kadangi moterys dažnai patiria šią būklę, joms būtų labai sunku atlikti praleistas maldas. Todėl jos atleidžiamos nuo praleistų maldų atlikimo vėliau. Jei jos tai padarytų, tai būtų laikoma nepageidautinu veiksmu.
3.
Moterims draudžiama pasninkauti menstruacijų ar pogimdyvinio kraujavimo metu. Tačiau praleistus pasninkus jos turi atlikti vėliau, kai baigsis šis laikotarpis. Apie tai pasakojama, kad Hz. Aišė (ra) sakė:
„Mes, moterys, menstruacijų metu laikydavomės tam tikrų taisyklių. (Kai baigdavosi menstruacijos), mums būdavo liepiama atlikti praleistus pasninkus, bet nebuvo liepiama atlikti praleistų maldų.“5
Kadangi pasninkas nėra toks dažnai kartojamas ibadetas kaip malda, moterys, kurios dėl ypatingų aplinkybių negali pasninkauti, turi atlikti šį pasninką vėliau, kai baigiasi jų nešvarus periodas.
4.
Moterims, esančioms menstruacijų ar pogimdyvinio kraujavimo metu, draudžiama atlikti Kaba apeigą. Iš tiesų, kai Aišė (ra) keliaudama į Meką, netoli jos pradėjo menstruuoti, ji verkė iš baimės, kad tai sutrukdys jos piligriminę kelionę, o tada mylimasis Pranašas (asm) jai patarė štai ką:
„Daryk viską, ką daro piligrimas, tik neaplenk Kaba aplinkui.“
6
5.
Moterims, esančioms menstruacijų ar pogimdyvinio kraujavimo metu, draudžiama liesti Šventąjį Koraną ir skaityti jį atmintinai. Ši nuostata, draudžianti nešvariems liesti Koraną, taip pat išreikšta šioje šventojoje eilutėje:
„Tik tie, kurie yra tyri, gali prie jo prisiliesti.“
7
Šiuo klausimu mūsų mylimas Pranašas (tebūna jam ramybė) taip pat pasakė:
„Moteris menstruacijų metu ir asmuo, esantis nešvarioje būsenoje (džunub), negali skaityti nieko iš Korano.“
8
Tačiau, kai kalbama apie apsaugojimą nuo gaisro, nuskendimo, suteršimo ar patekimo į netikėlio rankas, moterims, esančioms ypatingoje būklėje, ar asmenims, kurie yra nešvarūs, Korano paėmimas į rankas tampa privalomas.
Leidžiama joms imti į rankas ir tefsyro knygas, kurių aiškinamoji dalis yra didesnė nei Korano eilučių skaičius. Imamo Maliko ir Ahmedo ibn Hanbelio nuomone, menstruacijų ar pogimdyvinio kraujavimo metu esančios moterys gali skaityti Koraną atmintinai arba iš lapo, neliesdamos jo.9
Imamas Malikas laikė, kad mokytojams ir mokiniams tokioje situacijoje leidžiama liesti Koraną, remiantis mokymo ir mokymosi būtinybe. Ibn Hazmas teigė, kad tiek menstruacijų ir pogimdyvinio kraujavimo metu esančioms moterims, tiek ir nešvariems asmenims leidžiama ir liesti, ir skaityti Koraną.10
Atsižvelgiant į šias nuomones, moterims, kurios nori skaityti ar studijuoti Koraną, gali būti leista skaityti Koraną menstruacijų ir pogimdyvinio kraujavimo metu, siekiant išlaikyti ryšį su Koranu, kaip pagrindiniu religijos šaltiniu.
6.
Moterims, esančioms menstruacijų ar pogimdyvinio kraujavimo metu, draudžiama įeiti į mečetę, joje pasilikti ir atlikti itikafą (meditacinę praktiką). Šiuo draudimu susijęs pranašo (s.a.v.) pasakymas yra toks:
„Aš neleisiu į mečetę moters, kuri yra menstruacijų metu, ir asmens, kuris yra nešvarus (džunubas).“
11
Tačiau moterims, esančioms tokioje būklėje, ir nešvariems asmenims leidžiama pereiti per mečetę, įeinant pro vienas duris ir išeinant pro kitas, su sąlyga, kad jie neapšvarins aplinkos. Apie tai yra toks pasakojimas:
Pasakojama iš Hz. Âişe (ra):
„Pasiuntinys (s.a.v.) pasakė: ‘
Atnešk man iš mečetės tą humrą.
Jis pasakė 12. Aš taip pat,
„Man yra menstruacijos.”
kai man pasakė, kad ‘
Tai nepriklauso nuo menstruacijų.
” – atsakė jis.”13
7.
Moterims menstruacijų ar pogimdyvinio laikotarpio metu draudžiama lytinius santykius su vyru, taip pat ir bet kokie lytiniai žaidimai tarp pilvo ir kelių. Šis draudimas yra nurodytas ir Korane:
„Laikykitės atokiau nuo moterų, kai jos serga mėnesinėmis. Nepriartėkite prie jų, kol jos nebus švarios.“
14
Šis draudimas galioja tol, kol moteris nebaigs savo menstruacinio ciklo ir nenusiplaus.
Hanafių nuomonė šiuo klausimu šiek tiek skiriasi. Būtent:
a)
Jei menstruacijos baigiasi anksčiau nei po dešimties dienų, draudimas galioja tol, kol moteris neapsiprausia (neatsikrato nešvarumų) arba neatlieka tejemumo (ritualinio apsivalymo be vandens), jei vandens nėra. Tačiau jei ji neapsiprausia ir praeina visas maldos laikas, draudimas baigiasi. Nes tokiu atveju moteris laikoma švari.
b)
Jei kraujavimas baigiasi anksčiau nei įprastas moters menstruacijų ciklas, bet trunka ilgiau nei tris dienas, net ir atlikus apsivalymą, draudimas nepanaikinamas, kol nepraeina įprastas menstruacijų ciklas.
c)
Jei kraujavimas nustoja po dešimties dienų,
-net jeigu moteris ir nenusiprausia-
draudimas bus panaikintas.
8. Draudžiama ištuokti moterį, kuri yra menstruacijų metu.
Toks skyrybų būdas yra bida’at, neatitinkantis sunnos.15
Kai Abdullah, Hz. Ömerio (ra) sūnus, išsiskyrė su savo žmona jai esant menstruacijų metu, Hz. Ömer papasakojo apie tai Pranašui (asm), o šis to nepatvirtino ir pasakė:
„Liepk jam grįžti pas savo žmoną. O jeigu jis vis tiek nori ją išskirti, tai tegul tai padaro po menstruacijų arba kai ji nėra nėščia.“
16
Su tuo pačiu žemės gabalu galima atlikti kelis tejemmümus.
Išnašos:
1. Al-Džazīrī, Al-Mazāhib, 1/128.
2. Ebu Davud, Taharet, 120.
3. Zühaylî, el-Fıkhü’l-İslâmi, 1/619.
4. Musulmonas, menstruacijos, 14.
5. Buhari, Haiz, 20; Muslim, Haiz, 67.
6. „Tecrîd-i Sarîh“ vertimas, 1/217.
7. Įvykis 56/79.
8. Tirmizî, Taharet, 98; Ibn Madžė, Taharet, 105.
9. Fethu’l-İnâye, 1/217.
10. Ibn Hazm, al-Muhalli, 1/94.
11. Abu Dawudas, Taharetas, 94.
12.
Humra
Tai delno dydžio audinys, pagamintas iš pluošto ar panašių medžiagų, ant kurio šiitai atlieka maldos nusilenkimus.
13. Muslimas, Haiz, 11; Abu Davudas, Taharet, 104; Tirmizis, Taharet, 101; Nesajis, Haiz, 18.
14. Sura (Al-Baqarah) 2/222.
15. Zühayli, el-Fıkhû’l-islâmi, 1/622-631.
16. Musulmonų teisė, Talak, 1.
(Mehmet Keskin, Didysis Šafi’i tikėjimo vadovas)
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
