Mūsų brangus broli,
Pagal Hanafių mokyklą;
Tokie žodžiai prisišaukia atsakomybę, kuri viršija priesaikos ribas. Vis dėlto, tai taip pat buvo vertinama kaip priesaika.
Dėl šios priežasties; bet kas,
„Jei taip padarysiu, tebūsiu netikintis“, „tebūsiu žydas ar krikščionis“, „tebūsiu ne Dievo tarnas, ne pranašo pasekėjas“, „tebūsiu tas, kurio sielą Dievas paims be tikėjimo“.
Jei jis prisiektų tokiu būdu, būtų vertinama jo intencija. Jei jis tai pasakė tik tam, kad prisiektų ir sustiprintų savo tikėjimo teiginį, tai laikoma priesaika, ir jam reikėtų atlikti atgailą, taip pat atgailauti ir prašyti atleidimo.
Tačiau, jeigu šis asmuo ištarė šiuos žodžius tikėdamasis, kad dėl to taps netikėliu, tai nebus laikoma priesaika. Šis asmuo turi atgailauti ir prašyti atleidimo, atnaujinti savo tikėjimą ir, jeigu yra, santuoką. Juk musulmonas, žinantis, kaip prisiekdavo pranašas (s.a.v.), vengs tokių netinkamų priesaikų. (žr. el-Fıkhu’l-İslamî, III/384; Celâl Yıldırım, İslam Fıkhı, III/157).
Pagal kitas tris doktrinas
Šie žodžiai nelaikomi priesaika ir už juos nereikia atgailos. Priešingai, tokių žodžių vartojimas yra draudžiamas, tai nuodėmė. -Dievas apsaugok- tai gali nuvesti už religijos ribų. Todėl tas, kas tokius žodžius ištarė, turi atgailauti ir prašyti atleidimo. (el-Fıkhu’l-İslamî,III/384, el-Mecmu, XVIII/19-20)
Norėdami gauti daugiau informacijos, spustelėkite čia:
Kokia yra priesaikos atpirkimo suma?
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
