– Kodėl vienai tautai buvo atsiųsti du skirtingi pranašai?
Mūsų brangus broli,
Štai keletas eilučių iš Korano, susijusių su šia tema:
„O, Viešpatie! – tarė jis. – Aš netyčia nužudžiau vieną iš jų, todėl bijau, kad jie mane nužudys. Mano brolis Harunas kalba aiškiau už mane, todėl paskirk jį man padėjėju, kad jis mane patvirtintų. Iš tiesų, aš bijau, kad jie mane laikys melagiu.“ Dievas tarė: „Mes tave paremsime tavo broliu, ir mes suteiksime jums tokią galią, kad jie negalės jums pakenkti. Jūs ir tie, kurie jums paklūsta, tikrai nugalėsite.“
(Kasas, 28/33-35)
„Mozė tarė: „Viešpatie, bijau, kad jie mane laikys melagiu. Mano širdis suspausta, o liežuvis – nekalbus. Todėl paskirk ir Aaroną pranašu. Be to, jie turi prieš mane ir keršto bylą, todėl bijau, kad jie mane nužudys.“
(Aš-Šu’ara, 26/12-14).
„Duok man iš mano šeimos vezirą, mano brolį Harūną. Sustiprink mano nugarą juo, padaryk jį mano bendrininku darbe, kad mes tave girtume ir tave minėtume. Iš tiesų, Tu esi tas, kuris mus gerai mato.“
(Taha, 20/29-35).
„Eikite pas faraoną,
„Mes esame pasaulių Viešpaties pranašai, išsiųsk su mumis Izraelio vaikus.“
sakykite.”
(Aš-Šu’arā, 26/16-17).
Iš šių eilučių suprantame, kad kai kurios išmintys, kodėl pranašas Harunas (a.s.) buvo siųstas kartu su pranašu Moise (a.s.), yra šios:
a.
Mozė (a.s.) per klaidą
-netikėtai, atsitiktinai-
Jis buvo nužudęs vyrą, kuris buvo laikomas artimu faraono žmogumi. Dėl šios priežasties jis pirmą kartą po pabėgimo iš Midjano grįžo į Egiptą. Jis baiminosi, kad bet kurią akimirką gali būti nužudytas, nesvarbu, ar tai būtų valstybės įsakymu, ar nužudytojo artimųjų kerštas. Kaip teigiama hadise, Hz. Harunas (as) ten turėjo mylimą ir gerbiamą padėtį. Prisidėjimas prie jo bylos ir bendradarbiavimas galėtų sušvelninti neigiamą atmosferą.
b.
Mozė (a.s.) buvo griežtas žmogus. Todėl jis griežtai atsakydavo oponentams, be to, dėl savo griežto būdo jis nebuvo toks geras oratorius, kad visada galėtų aiškiai išreikšti savo mintis. Griežtas būdas, drąsus elgesys ir kalbos problemos kartu apsunkino įtikinėjimą. Aronas (a.s.) buvo puikus oratorius. Jo švelnus būdas ir graži kalba kompensavo akivaizdžius Mozės (a.s.) trūkumus.
c.
Mozė (a.s.) daugelį metų negyveno Egipte. Naujoji karta jo beveik nepažinojo. Staiga, atvykęs iš Midiano, jis turėjo paskelbti save pranašu. Jis žinojo, kad susidurs su daugeliu neigiamų aplinkybių. Aronas (a.s.), priešingai, daugelį metų gyveno Egipte ir savo simpatišku būdu susikūrė gana plačią aplinką. Dėl savo oratoriškumo, įtikinėjimo gebėjimų, sąžiningumo ir simpatiškos laikysenos jis įtvirtino savo patikimo žmogaus įvaizdį tarp savo aplinkos ir šalininkų. Jo priimta idėja galėjo būti priimta daugelio – be jokių diskusijų. Todėl labai svarbu buvo, kad jis pats dalintųsi ta pačia užduotimi su Moze (a.s.), dirbtų petys į petį ir patvirtintų Mozės (a.s.) pranašystę. Šis Mozės (a.s.) noras buvo priimtas gailestingojo ir išmintingojo Viešpaties.
d.
Atrodo, kad pranašas Mozė (a.s.) savo praktinėje pranašavimo veikloje siekė pasinaudoti pranašo Aarono (a.s.) įtaka tiek Izraelio vaikams, tiek faraonui. Kita priežastis, kodėl pranašas Mozė (a.s.) paprašė Aarono (a.s.) būti jo padėjėju, gali būti ta, kad jis pats buvo išvykęs iš Egipto mažiausiai dešimt metų.
e.
Pranašų nuolatinis bendravimas su žmonėmis, būtinas jų pranašystės skelbimo veiklai, gali apriboti jų laiką, skirtą pasaulietinėms problemoms, taip pat ir laiką, skirtą Viešpaties atminimui ir šlovinimui. Pagalba pranašui šiuo atveju gali padidinti jo atsidavimą atminimui ir šlovinimui, taip pat ir padidinti jo žinias. Šiuo požiūriu, minėtame ajete…
„Padaryk jį mano bendrininku darbe. Sustiprink mano nugarą juo. Tada mes gausiai šlovinsime Tave, gausiai Tave minėsime.“
(Taha, 20/31-34)
Tai yra galutinis tikslas, kurio siekiama šiomis eilutėmis. O Koranas aiškiai nurodo, kad pranašui Mozei (a.s.) buvo suteikta tai, ko jis prašė.
(Taha, 20/36).
f.
Be to, kaip suprantama iš eilučių.
(žr. Taha, 20/88-91),
Būdami Egipte, jie įsisavino pagoniškas šaknis, kurios vis iš naujo iškildavo. Kai Mozė (a.s.) užkopė ant Sinajaus kalno, jis paliko Izraelio tautą Haruno (a.s.) priežiūrai. Nepaisant to, kad jis buvo pranašas, jie pasipriešino Harunui (a.s.) ir garbino veršį. Šios ir panašios situacijos rodo, kad Izraelio tautos negalima buvo palikti vienos nei akimirkai. Kitaip tariant, su jais galėjo susidoroti tik du pranašai.
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
