– Kokia yra priesaikos galia?
– Kokie yra priesaikų tipai?
– Kokia yra priesaikos sulaužymo atpirkimo kaina?
Mūsų brangus broli,
Priesaikos atpirkimo nuosprendis
Iš esmės, pačios priesaikos davimas nėra religiniu požiūriu laikomas teigiamu dalyku, tačiau sąmoningas priesaikos sulaužymas tam tikra prasme yra…
Tai yra dar labiau ydingas ir nuodėmingas elgesys, nes tai reiškia, kad sulaužomas Dievo akivaizdoje duotas pažadas.
buvo suskaičiuota, todėl tas, kuris sąmoningai sulaužė savo priesaiką, buvo laikomas atsakingu už atpirkimą.
Kai kuriuose hadisuose taip pat teigiama, kad asmuo, sulaužęs priesaiką, turėtų atlikti atgailą, jei sulaužyti priesaiką yra geriau.
(Ibn Madžė, Keffârât, 7-8)
Žmogus, sulaužęs priesaiką, turi atlyginti už tai, o atlyginimo dydis priklauso nuo priesaikos pobūdžio.
Tas, kas turi atlikti atgailą, privalo ją atlikti. Kas neatlieka privalomos atgailos, tas nusideda.
Priesaikos galiojimas
Priesaika
Priesaikos iš esmės yra leistinos, tačiau nereikalingas ir įpročiu tapęs prisiekimas yra nepageidautinas, o dažnas prisiekimas laikomas nepagarba Dievo vardui.
Krivos prisaikimas
yra viena iš didžiausių nuodėmių.
Pasak Hanafių, Malikių ir Hanbelių, priesaikose svarbiausia yra
tai yra leidžiama,
bet be reikalo daug prisiekinėti
Tai yra pasibjaurėtina.
Pasak šafijitų, priesaika iš esmės yra nepageidautina ir neturėtų būti duodama, nebent yra būtinybė.
(žr. el-Kalem, 68/10; Ibn Madže, Keffârât, 5)
Be to, Hanbelitai teigia, kad priesaika gali turėti skirtingas taisykles priklausomai nuo aplinkybių;
– Priesaika yra privaloma, siekiant apsaugoti nekaltą gyvybę,
– Įgaliotinis, siekiantis užbaigti nesantaiką ir ginčus,
– Leidžiama daryti arba nedaryti tai, kas yra leidžiama,
– Kas yra šlykštu, tas yra šlykštu, kad ir ką darytum.
– Jie sakė, kad kažkas, kas yra haram, bus haram, kad ir kokiu tikslu tai būtų daroma.
„Priesaika padidina prekių paklausą, bet sunaikina palaiminimą.“
hadisas
(Buhari, Büyû, 25; Muslim, Müsâkat, 131)
Prekyboje prisiekinėti yra nemalonu/negerai.
tai rodo, kad.
Priesaikos vykdymo nuostata,
tai priklauso nuo priesaikos dalyko pobūdžio.
Pavyzdžiui, jei prisiekiama atlikti privalomąjį veiksmą arba susilaikyti nuo draudžiamo veiksmo, tai privaloma laikytis priesaikos; o priesaikos, kuri prieštarauja tam, laikytis draudžiama. Daugumos nuomone, priesaikos atlikti arba neatlikti leistinąjį veiksmą laikytis yra leistina, o kai kurių mokslininkų nuomone – privaloma.
Panaši taisyklė galioja ir tada, kai priesaika susijusi su kito asmens veiksmu ar neveikimu; tik jeigu priesaikos objektas yra leidžiamas arba rekomenduojamas dalykas, tai jo įvykdymas laikomas rekomenduojamu.
Pranašo Mahometo (s.a.v.)
rekomenduoti įvykdyti kito žmogaus duotą priesaiką (ibrârü’l-kasem)
(Muslimas, Libasas, 3)
tai yra to įrodymas.
Būtina laikytis ir tų priesaikų, kurios duodamos siekiant susitarti dėl teisėto reikalo, patvirtinti duotą pažadą arba įtikinti pašnekovą.
(žr. al-Mâide, 5/89; an-Nahl, 16/91)
Tačiau, jeigu priesaikos laikymasis prieštarauja individo ir visuomenės interesams ir gali įstumti priesaiką davusį asmenį į nuodėmę, priesaiką reikia sulaužyti ir atlyginti už tai.
Pavyzdžiui, taip yra su priesaika nemokėti skolos arba nebendrauti su tėvais. Iš tiesų, viename hadise sakoma:
„Jei kas nors prisiekia dėl ko nors, o paskui pamato, kad yra kažkas geresnio, tegul sulaužo savo priesaiką ir atlygina už tai.“
(Muslimas, Eimanas, 11)
įsakyta.
Priesaikų rūšys
Priesaikos skirstomos į dvi grupes pagal formą ir žodžius: priesaikos, kuriose vartojamas Dievo vardas ar atributas, ir priesaikos, kurios yra sąlyginės; o pagal turinį ir galiojimo sąlygas jos skirstomos į tris dalis.
1. Priesaikos panaikinimas.
a)
Tai priesaika, duota per klaidą arba manant, kad ji teisinga. Pavyzdžiui, prisiekti „prisiekiu, kad sumokėjau skolą“, kai manoma, kad skola jau sumokėta.
b)
Priesa, kurią kas nors duoda kalbėdamas, neturėdamas tikslo prisiekti.
(Buhari, Eiman, 14)
„Dievas jūsų neatsakys už jūsų tuščius priesaikus.“
ajatas
(Al-Baqarah, 2:225; Al-Ma’idah, 5:89)
tai rodo.
2. Gamûs’o priesaika.
Tai yra tyčinis melagingas priesaikos pareiškimas, susijęs su praeities įvykiu;
tai
„netikrasis priesaikas“
taip pat vadinama. O tikrasis priesaikos tekstas yra toks:
„ištikimybės priesaika“
vadinamas.
Klaidingas priesaikas apibūdinamas žodžiu „gamûs“, kilusiu iš šaknies, reiškiančios „panardinti“, nes tas, kas melagingai prisiekia, bus panardintas į pragarą.
Nuo šio priesaiko padarinių priklauso ir jo nuodėmės sunkumas.
„Tie, kurie savo pažadą ir priesaiką Dievui išmainė į menką atlygį, neturės dalies aname pasaulyje. Dievas su jais nekalbės, į juos nežiūrės ir jų neapvalys. Jiems skirtas skausmingas bausmė.“
(Al-Imran, 3/77)
, su šiuo ajetu
„Tas, kas neteisingai prisiekia dėl musulmono turto, susidurs su Dievo pykčiu, kai susitiks su Juo.“
(Buhârî, Eymân, 17; Müslim, Îmân, 218-224; taip pat žr. Müsned, II, 361-362)
Šis hadisas, kurio reikšmė yra tokia, išreiškia šios rūšies priesaikos nuodėmingumą.
Tačiau melagingai prisiekti, siekiant apsaugoti nekaltą žmogų ar jo turtą, nelaikoma nuodėme, o dėl ginamos teisės svarbos tai laikoma religiniu būtinumu.
3. Priesaika, kurią galima atšaukti / kuri yra atšaukiama.
Tai yra priesaika, duota laikantis nustatytų sąlygų.
„Tikrai tave aplankysiu.“
jei tai daroma esamuoju laiku, kaip sakinyje.
„absoliutusis priesaikas“
(mürsel)
„Prisiekiu, šiandien nevalgysiu.“
jei registruojama su tokiu laiku
„laikinasis priesaikos tekstas“
gauna savo pavadinimą.
Jei priesaika duodama dėl kokios nors priežasties (priesaika dėl įvykio), tai, pasak daugumos teologų, ji įgauna prasmę dėl šios priežasties. Pavyzdžiui, kai kas nors yra pakviestas pietauti,
„Tikrai, aš nevalgysiu pietų.“
Jei jis prisiekia, kad valgys tik tą maistą, tai paprastai ši priesaika galioja tik tam konkrečiam valgiui, ir ji nenusižengia, jei jis pietauja kitur. Tačiau kai kurie mokslininkai mano, kad šiuo atveju priežastis nesvarbi ir priesaika pažeidžiama, jei jis pietauja bet kurioje kitoje vietoje.
Priesaikos sulaužymo atpirkimas
Ar reikalingas atpirkimas (atgailos atlikimas) už priesaikos sulaužymą (priesaikos pažeidimą), priklauso nuo pačios priesaikos pobūdžio.
Priesaikos panaikinimas
nereikia išpirkos;
iškilmingas priesaikos davimas
Tas, kas sugadina, turi atlyginti žalą.
Skausminga priesaika.
Kadangi atgaila nepakankama nuodėmei atleisti, daugumos nuomone, už šią priesaiką reikia atgailauti, o ne atlikti išpirką, ir jei dėl to buvo pažeista kieno nors teisė, reikia ją atlyginti ir gauti atleidimą; o pagal Šafi’i mokyklą, be to, reikia atlikti ir išpirką.
Nepamirškite, kad nežinojimas ir prievarta turi įtakos priesaikos sulaužymui.
tai yra ginčytinas klausimas tarp konfesijų.
Pagal Šafi’i ir Hanbali mokyklas
Tokiais atvejais, jei elgiamasi priešingai priesaikai, priesaika laikoma sulaužyta, bet atgaila nereikalinga.
Pagal Hanafių mazhabą
tuomet priesaika laikoma sulaužyta ir reikalinga atgaila.
Malikijos mokykloje (teisės moksle)
Yra ir detalesnių nuostatų.
Būtina atgailos auka, jei sulaužomas pagal sąlygas duotas priesaikas.
tai yra pamaitinti ar aprengti vargšą arba išlaisvinti vergą;
kas negali sau to leisti
tris dienas pasninkauja
.
(žr. al-Mâide, 5/89)
Kelių priesaikų sulaužymas
Pagal kai kuriuos Hanafi ir Hanbali mokslininkus, vienos atgailos pakanka už kelis priesaikus; o pagal Šafi’i ir Maliki mokslininkus, taip pat kai kuriuos Hanafi ir Hanbali mokslininkus, už kiekvieną priesaiką turi būti atlikta atskira atgaila.
Pakartotinis priesaikos davimas po atgailos
Yra visuotinai sutariama, kad jei priesaika sulaužoma po to, kai už ją sumokėta išpirka, ir vėl prisiekiama, o paskui vėl sulaužoma, už ją turi būti sumokėta atskira išpirka.
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
