– Kokia prasmė reikalauti padėkos už sukūrimą ir suteiktas malones, kai aš nenorėjau būti sukurtas ir man nenorėjo būti suteiktos malonės, o tiesiog norėjau išnykti?
Mūsų brangus broli,
Kiekvienas iš mūsų tapome žmonėmis dėl begalinės Dievo malonės ir gerumo. Tačiau tai mums nebuvo primesta.
Mūsų Viešpats tai pasiūlė visai kūrinijai, ir mes visi, skirtingai nei kūrinija, tai priėmėme savo laisva valia, kiekvienas atskirai.
Mūsų Viešpats Korane aiškiai sako:
„Aš jus siųsiu į pasaulį, bet jūs neatsiminsite, kas čia vyko.“
Tačiau pas jus ateis mano pasiuntiniai, ateis mano knygos, ir jūs visur matysite ir pažinsite mano buvimo ir vienybės ženklus.
Jei visa tai pamatysite, pažinsite ir pripažinsite, ir jei man tarnausite taip, kaip aš to prašysiu per savo knygas ir pasiuntinius, aš jus įvesiu į amžinuosius rojus.
Jei to nepadarysite, jei pasikelsite, jei man neatsiduosite ir manęs negerbsite, aš jus įmesiu į pragarą, kur degsite amžinoje ugnyje.
Ar su tuo sutinkate?
Štai, mūsų Viešpats uždavė šį klausimą visai kūrinijai, bet jie atsisakė.
Nes mūsų Viešpats, vadovaudamasis savo išmintimi, nedavė jiems savybių, kurias suteikė žmonėms, neįkvėpė jiems savo dvasios.
O žmogus, tai yra mes, atsakėme Dievui taip:
„Mūsų Viešpatie!
Net jei mes ir neatsimename, ką čia patyrėme, tai visiškai nesvarbu!
Kaipgi mes galime netikėti Tavimi ir neatsiduoti Tau, kai aplink mus ir mumyse tiek daug įrodymų, liudijančių Tavo buvimą ir vienybę, kai ateina pranašai, kai ateina knygos?
Jei tarp mūsų yra tokių, kurie netiki ir neatsidavę Dievui, tai, žinoma, juos tik amžinasis pragaras su ugnimi išvalys!
Tik nepalik mūsų likimo valiai!
Siųsk mus į šį pasaulį kaip žmones, kad galėtume tau tikėti ir tave garbinti taip, kaip dera, ir pasiektume tavo pažadėtus amžinuosius rojus!”
Iš tiesų, šis klausimas eilutėse paaiškintas maždaug taip:
„Iš tiesų, mes pasiūlėme šią atsakomybę dangui, žemei ir kalnams, bet jie atsisakė ją prisiimti ir bijojo jos; o žmogus ją prisiėmė.“
Tiesą sakant, jis yra labai žiaurus ir labai neišmanantis.
Dievas šį amanetą patikėjo žmogui, kad:
– Kad Dievas nubaustų veidmainius vyrus ir veidmaines moteris, stabmeldžius vyrus ir stabmeldes moteris už jų išdavystę ir neištikimybę.
– Tegul Dievas priima tikinčių vyrų ir tikinčių moterų atgailą!
Nes Allah yra Atleidžiantis ir Gailestingas!”
(Al-Ahzab, 33/72-73)
Ir
„Štai, tavo Viešpats išvedė iš Adomo sūnų nugarų jų palikuonis ir paėmė iš jų priesaiką, sakydamas:
„Argi aš ne jūsų Viešpats?“
taip jis pasakė.
Jie taip pat:
„Kālû Belâ! Taip, Tu esi mūsų Viešpats! Mes tai liudijame!“
jie taip sakė.
Taip mes padarėme, kad ateitų teismo diena:
Kad nesakytumėte: „Mes apie tai nieko nežinojome!“
Arba:
„Mūsų protėviai jau anksčiau buvo nusidėję, o mes esame tik jų palikuonys. Todėl ir mes sekėme jų pėdomis.“
Tai padarėme, kad nesakytumėte: „Argi sunaikinsi mus dėl to, ką padarė tie, kurie įvedė neteisingą tvarką?”
Šitaip aiškiai išdėstome savo ženklus, kad jie galbūt atsiverstų.
(Al-A’raf, 7/172-174)
Tikėjime ir pamaldose prievartos nėra, bet atsakomybė yra!
Tikėjimas ir yra toks dalykas.
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
