
Mūsų brangus broli,
Šeštąjį hidžros metais visur siautė didelis sausra ir badas. Ramadano mėnesį, penktadienį, kai pranašas (s.a.v.) sakė pamokslą, jis buvo paprašytas…
„Melskis Dievui, kad atsiųstų mums lietaus.“
buvo paprašyta.
Tada Pranašas (s.a.v.) tarė:
„O, Dieve! Duok mums lietaus. O, Dieve! Duok mums lietaus.“
taip melsdamasis.
(Buhari, 1:179; Muslim, 2:613.)
Staiga, lyg veidrodis skaidriame danguje, pasirodė debesys. Ir pradėjo lyti. Šį kartą pranašas (s.a.v.)
„O, Dieve! Leisk šiam lietui lyti gausiai ir padaryk jį mums palankiu.“
(Buhari, 1:179.)
taip meldėsi.
Anas ibn Malik pasakoja:
„Lijo taip smarkiai, kad vos galėjome grįžti namo. Lijo tą dieną, kitą dieną, dar kitą dieną ir taip iki pat kito penktadienio.”
(Buhari, 1:179; Musned, 3:261)
Penktadienį, kai pranašas vėl sakė pamokslą, jie paprašė jo melstis už tai, kad lietus liautųsi, šiais žodžiais:
„O, Alacho pasiuntiny! Namai pradėjo griūti nuo lietaus. Keliai uždaryti. Prašyk Alacho, kad jis sustabdytų lietų!“
(Musnedas, 3:261)
Šventasis Pranašas (p.a.s.) nusišypsojo, o paskui pakėlė rankas ir tarė:
„O, Dieve! Leisk lietų aplink mus, o ne ant mūsų.“
(Musnedas, 3:261; Muslimas, 2:613)
taip melsdamasis.
Taip pat Enesas ibn Malikas sako:
„Kai pranašas (s.a.v.) melsdavosi ir ranka rodydavo į dangų, ten atsiverdavo, ir virš Medinos atsirasdavo tarsi atvira aikštė. Aplink Mediną lijo, o į pačią Mediną nenukrisdavo nė lašas. Atvykstantieji iš kitų vietų pranešdavo, kad ten lijo gausiai.“
(Muslimas, 2:614)
Tai pirmoji pranašo Mahometo (s.a.v.) malda už lietų. Be to, įvairiais laikotarpiais…
penkios maldos už lietų
jie jau tai padarė.
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais