Mūsų brangus broli,
Krivos prisaikimas.
prisiekti melagingam dalykui, kuris prieštarauja faktams.
Tas, kas melagingai prisiekia,
Jis piktnaudžiauja Dievo šventu vardu, melagingai prisiekdamas Dievu, kad apgautų žmones. Todėl pranašas (s.a.v.) pasakė, kad viena iš didžiausių nuodėmių yra melaginga priesaika (Buhari, Edeb, 6).
„Neišduokite vieni kitų (melagingais) priesaikais, kad jūsų tvirtai stovinčios kojos nesukluptų ir kad jūs, atitraukdami žmones nuo Dievo kelio, nepatirtumėte baisios bausmės. Už tai jūsų laukia didelė bausmė (ir aname pasaulyje).“
(Nahl, 16/94)
Šiame ajete teigiama, kad melagingos priesaikos bausmė yra dieviškasis atpildas.
Jei kas nors sulaužo savo priesaiką, susijusią su ateitimi, jis gali išpirkti savo kaltę atlikdamas išpirkimą (žr. Priesaikos išpirkimas); tačiau melaginga priesaika yra toks didelis nuodėmė, kad jos bausmės negali panaikinti net išpirkimas,
Krivos prisaikės atpirkti negalima.
Tokią nuodėmę padaręs asmuo turi atgailauti Dievui, kurį jis melagingai liudijo, prašyti atleidimo ir daugiau šios nuodėmės nebedaryti. Tik Dievas gali jam atleisti.
Jei melaginga priesaika atėmė kito žmogaus teises, net jei tai įvyko teisėtu keliu, tai yra dar viena nuodėmė. Kol neteisingai atimta teisė nebus grąžinta jos savininkui, atgaila ir išganymas neįmanomi.
Pavyzdžiui, jei kas nors sąmoningai prisiektų, kad sumokėjo skolą, kurios nesumokėjo, o kita šalis negalėtų įrodyti, kad jai priklauso pinigai, ir teisėjas nuspręstų, kad melagingai prisiekęs asmuo nieko neskolingas, tai tas asmuo būtų padaręs du didelius nuodėmius vienu metu.
Taip pat pasitaiko, kad dėl neatsargumo, blogų įpročių, klaidų… tenka prisiekti melagingai. Be abejo, šios nuodėmės svoris skiriasi nuo kitų. Tačiau ir be reikalo, nereikalingai minėti Dievo vardą taip pat yra nuodėmė. Todėl reikia valdyti liežuvį, nepaversti priesaikos įpročiu ir prisiekti tik labai svarbiais atvejais.
Priesaikos tikslas,
Priesaikos reikšmė priklauso nuo to, ką turėjo omenyje priesaikos davėjas. Todėl, jeigu priesaikos davėjas, prisiekdamas, galvoja apie ką nors kita, nei sako, jis vis tiek meluoja. Pavyzdžiui, jeigu asmuo, kuriam liepta prisiekti dėl skolos Ahmedui, prisiekia „aš sumokėjau savo skolą“, turėdamas omenyje skolą, kurią sumokėjo Mehmedui, jis meluoja.
(Akif KÖTEN, Šamilo Islamo enciklopedija)
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
