– Kodėl pranašas Mahometas, nepaisydamas Zeynepos nenoro, ją ištekino už Zeido? Žinome, kad Zeynep, paklusdama Dievo įsakymui ir nenorėdama įžeisti pranašo, sutiko su santuoka. Bet ar pranašas Mahometas…
„Bijok Dievo, nepalik savo žmonos.”
Nepaisant to, Zeidas ją išsiskyrė. Čia buvo įsakymas. Taigi, kodėl Zeinab pakluso įsakymui (ajetui ir pritarimui pranašo), o Zeidas ne? Ar jis neturėjo jos neišsiskirti?
– Kaip suprasti, kad Hz. Zejneb, būdama dievobaiminga ir pamaldi moteris, tuo pačiu metu didžiuojasi savo grožiu ir netgi sako įžeidžiančius žodžius Zeidui? Argi tokia aukštos moralės moteris neturėtų to nedaryti?
Mūsų brangus broli,
– Pranašo (s.a.v.) noras ištekinti savo pusseserę Zejnebę už Zeido, kurį jis išlaisvino ir suteikė jam laisvę, atspindi to meto pagoniškosios epochos papročius.
„šeimininkas-vergas“
skirtumas,
„aristokratas-plebėjas“
Tai žiaurus smūgis tiems, kurie tiki žmonių egzistavimu. Visagalis Dievas, norėdamas tai panaikinti, norėjo įgyvendinti patį galingiausią scenarijų.
Šios nuotykio istorijos paskutinėje dalyje
„Įvaikinimas“
Šis sofizmas buvo įgyvendintas per paties Pranašo (s.a.v.) vedybas su Zeinebe, o taip pat ir per tai, kad aristokratiška moteris, tokia kaip pirmoji jo žmona Zeinebė, buvo ištekinta už išlaisvinto vergo, tokio kaip Zeidas.
– Atsižvelgiant į šiuos faktus, pranašo (s.a.v.) tarpininkavimas Zeynep ir Zeido santuokai gali būti ir dieviškojo įkvėpimo rezultatas. Tačiau, kadangi pranašas į šį klausimą žiūrėjo iš islamo tikėjimo perspektyvos,
„žmogus, kuris į visus žmones žiūri kaip į šukas su dantukais“
jis turėjo tam tikrą supratimą, ir tai, kad jis inicijavo šią santuoką, buvo šios idėjos rezultatas.
Be to, jis galbūt nežinojo, kad Hz. Zeyneb atsakys neigiamai. Tačiau kai Zeyneb pasipriešino, Dievas pats įsikišo, nepalikdamas šio reikalo savo pasiuntiniui, ir…
„Kai Dievas ir Jo Pranašas paskelbia sprendimą bet kokiu klausimu, joks tikintis vyras ar moteris neturi teisės rinktis kitaip. Kas nepaklūsta Dievui ir Jo Pranašui, tas akivaizdžiai nuklysta nuo teisingo kelio.“
(Al-Ahzab, 33/36)
Šią santuoką jis įteisino šia eilute iš Korano.
– Pranašo Mahometo (s.a.v.),
„Laikykis savo žmonos, bijok Dievo!“
(Al-Ahzab, 33/37)
Kalbant apie klausimą, kodėl Hz. Zeyd nepakluso įsakymui, išreikštam aukščiau esančioje eilutėje;
a)
Visų pirma, eilutėje nėra jokio teiginio, kad Zaydas nepakluso šiam įsakymui. Priešingai, yra požymių, kad tarp pranašo (p.a.s.) įsakymo ir jo žmonos išsiskyrimo praėjo tam tikras laikas. Pavyzdžiui, eilutėje,
„Juk tu esi tas, kuris patyrė ir Dievo palaimą bei malonę, ir tavo gerumą.“
(jis atėjo pas tave pasikonsultuoti, nes nusprendė skirtis su savo žmona)
tam asmeniui tu: Tai tu gi
„Bijok Dievo ir laikykis savo žmonos šalia savęs!“
tu sakei. Tu nuslėpei tai, ką Dievas turėjo atskleisti, nes bijojai žmonių. Bet iš tikrųjų turėjai bijoti Dievo.”
su šia fraze:
„Galiausiai, kai Zeidas išsiskyrė su savo žmona ir nutraukė su ja santykius, mes ją tau ištekinome.“
Ši frazė sufleruoja, kad tarp vertimo ir originalo praėjo nemažai laiko. Vertime
„Galiausiai“
žodžio, kurio šaknis yra tokia:
„Felemma“
Laiko prieveiksmis „ne zaman ki“ reiškia „kai“ ir nurodo tam tikrą laikotarpį.
Taigi, Zayd pakluso šiam įsakymui, bet po kurio laiko nesutarimai dar labiau paaštrėjo, todėl jis, nebesikreipdamas į pranašą, tiesiog išsiskyrė su savo žmona.
b)
Tačiau, remiantis tuo, ką pasakoja Koranas, Pranašas (s.a.v.)
„Bijok Dievo ir laikyk savo žmoną šalia savęs!“
toks įsakymas nėra privalomas ir jį vykdyti nebūtina, tai tik šeimos susitarimas
rekomenduojama.
Hz. Zeydas, kaip šeimos narys, pakluso šiam pranašo (s.a.v.) įsakymui, kuris buvo tarsi švelnaus tėvo nurodymas –
ne pranašiškas įsakymas –
Tėvinis
(priklauso tėvui)
galima laikyti patarimu. Korane nėra jokio pareiškimo, kuriuo būtų baramas Hz. Zeydas šiuo klausimu.
Čia esantis įsakymas yra tik patarimas, rekomendacija.
tai rodo, kad.
c) „O tu…“
„Bijok Dievo ir laikykis savo žmonos šalia savęs!“
sakei.
po frazės, kuri reiškia:
„Tu slėpei tai, ką Dievas turėjo atskleisti, nes bijojai žmonių. O iš tikrųjų turėjai bijoti Dievo.“
Šios frazės įtraukimas rodo, kad Pranašo (s.a.v.) įsakymas neatitinka dieviškosios valios.
Tačiau pats pranašas Mahometas (s.a.v.), davęs šį įsakymą/patarimą, taip pat žinojo, kuo tai galiausiai baigsis.
-Dievo įkvėptas-
jis žinojo. Tačiau, būdamas žmogus, galbūt šiuo įsakymu norėjo šiek tiek atidėlioti reikalą.
Šiuo požiūriu, šis įsakymas buvo ne pranašiškas dekretas, kurį reikėjo besąlygiškai vykdyti, o veikiau žmogiškas požiūris, siekiantis išsaugoti išorinę tvarką, kurį padiktavo tas, kas žinojo tiesą. Galbūt ir Hz. Zeidas, nors ir ne savo protu, bet savo subtiliu suvokimu, pajuto šią įsakymo pusę ir atitinkamai pasielgė.
Reikia suprasti, kad tarp Hz. Zeyneb ir Hz. Zeyd vykę nesutarimai yra žmogiškosios problemos, kurios neišvengiamai kyla tarp vyro ir žmonos…
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
