Mūsų brangus broli,
Kai islamas plito Arabijos pusiasalyje, kai kurie ikislamo laikų papročiai vis dar turėjo didelę įtaką. Islamas kai kuriuos iš jų visiškai panaikino, o kai kuriuos sušvelnino. Vienas iš tokių papročių buvo neribotas moterų skaičius, su kuriuo vyras galėjo susituokti ikislamo laikais. Prieš islamą Arabijos pusiasalyje vyrai galėjo tuoktis su neribotu skaičiumi moterų.
Štai Koranas apribojo šį pagonišką paprotį. Jis paskelbė, kad galima turėti ne daugiau kaip keturias žmonas. Tai nurodė Visagalis Dievas.
„Jei bijote, kad negalėsite būti teisingi savo žmonoms, tai pasitenkinkite tik viena…“
pasakė.
(žr. Nisa 4/3)
Taigi, Koranas neįteisina daugybės santuokų.
Tačiau anksčiau neribotas skaičius buvo apribotas. Pavyzdžiui, vienas iš pranašo draugų, vardu Giljanas, atsivertęs į islamą, buvo vedęs dešimt moterų. Priėmęs islamą, jis išsiskyrė su daugiau nei keturiomis.
Nors islamas leidžia vyrui turėti kelias žmonas, jis laikosi monogamijos kaip pagrindinės taisyklės. Leidimas turėti kelias žmonas yra skirtas „moralinėms ir socialinėms būtinybėms“. Šiuo atveju pabrėžiama, kad nors teisingumas tarp moterų yra būtinas, vienodas elgesys su jomis visais atžvilgiais yra praktiškai neįmanomas.
„Kad ir kiek stengtumėtės, negalėsite elgtis teisingai su visomis moterimis…“
(Nisa, 4/129.)
Tai, kad Visagalis Dievas viename ajate įsako teisingumą, o kitame paaiškina, kad žmonės negalės tikrai įgyvendinti teisingumo tarp savo žmonų, yra užuomina į tai, kad nereikėtų tuoktis su daugiau nei viena moterimi be būtinybės.
Kiekvienoje istorijos epochoje, dėl žiaurių karų tarp tautų, vyrų skaičius sumažėja, o moterų skaičius padidėja kelis kartus. Tokiomis aplinkybėmis vyro pareiga tampa apsaugoti kelias moteris. Turkija tai patyrė po Pirmojo pasaulinio karo, o Vokietija – po Antrojo pasaulinio karo.
Po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje moterų buvo tris kartus daugiau nei vyrų.
Vokiečių tauta susidūrė su dideliu socialinės nelygybės pavojumi, nes beveik du trečdaliai moterų buvo beviltiškoje ir vienišoje padėtyje. Todėl Vokietijos vyriausybė buvo priversta leisti vyrams turėti kelias žmonas. Vienas vokiečių profesorius tvirtino, kad vokiečių moterims išsigelbėti nėra kito kelio, kaip tik priimti šią islamo nuostatą.
Jei visuomenėje, kaip ir Vokietijoje po Antrojo pasaulinio karo, vienam vyrui tektų trys moterys, problemą būtų galima išspręsti trimis būdais:
1.
Kiekvienas vyras ves vieną moterį, o dvi iš trijų moterų nepatirs šeimyninio gyvenimo, vaikų meilės ir motiniškos šilumos.
2.
Kiekvienas vyras ves vieną moterį ir turės nesantuokinius ryšius su kitomis moterimis; tokiu atveju moteris vis tiek negalės patirti šeimyninio gyvenimo, motiniškos meilės ir meilės vaikams.
3. Vyras gali vesti kelias moteris, laikydamasis teisingumo principų tarp jų, gerbdamas jų orumą ir garbę, teisėtoje santuokoje.
tai išlaisvins nuo sąžinės priekaištų. O visuomenė atsikratys lyčių ir kilmės painiavos.
Kiekvienas sveiko proto žmogus priims trečiąjį variantą. Nes tai reikalauja pati žmogaus prigimtis.
Bediuzzamanas, aiškindamas, kad islamas leidžia turėti iki keturių žmonų, teigia, kad tai atitinka žmogaus prigimtį, protą ir išmintį:
„Nors poligamija iki keturių žmonų atitinka gamtą, protą ir išmintį, šariatas ne padidino skaičių nuo vieno iki keturių, bet sumažino nuo aštuonių iki keturių. Ypač poligamijos atveju yra tokios sąlygos…“
(sąlygos)
kadangi jis tai nustatė, tai ir mes turime to laikytis
(laikytis)
nesukelia jokios žalos
(nesukelia jokios žalos).
Nors tam tikru mastu tai ir blogis, tai yra mažesnis blogis. O mažesnis blogis yra savotiška teisingumo forma. Deja! Pasaulyje negali būti vien tik gėrio.”
(Diskusijos, p. 69)
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
