– Kodėl Koranas ir Sunna leidžia ijtihadą (teisės aiškinimą) ir žmogaus protą teisės normų nustatyme?
– Ką ateistai laiko trūkumu šiuo atveju?
Mūsų brangus broli,
Iš esmės, ši situacija…
Tai rodo, kokią svarbą Dievas teikia žmogui ir jo protui.
Štai keletas iš daugelio šio dalyko išmintingų priežasčių:
a)
Šis pasaulis yra religinis išbandymas. Šis išbandymas ne tik lemia, ar žmonės pereis į kitą lygį pagal surinktus balus, bet ir nustato gaunamų apdovanojimų kokybę. Net tarp tų, kurie išlaikė egzaminą, yra didžiulių skirtumų. Kad šie skirtumai būtų teisingai nustatyti, būtina nustatyti, kiek kas dirbo ir stengėsi, kad išlaikytų šį egzaminą.
Šio kriterijaus įvykdymas priklauso nuo skirtingų pastangų, dedamų siekiant nustatyti Dievo ir Jo Pranašo valią klausimais, aptariamais Korane ir Sunoje. Tai savo ruožtu reikalauja, kad būtų vietos skirtingoms interpretacijoms.
Skirtingos interpretacijos ir skirtingi precedentai yra šios situacijos rezultatas.
b)
Koran ir Sunna yra du pagrindiniai islamo religijos šaltiniai.
Kadangi ši religija yra paskutinė, ji skirta visiems žmonėms iki pat pasaulio pabaigos. Tokios religijos, kuri kreipiasi į visus žmones, visus amžius ir visus visuomenės sluoksnius, nepriklausomai nuo jų žinių ir išsilavinimo lygio, pagrindiniuose šaltiniuose esantys teiginiai,
plati aprėptis, kuri patenkintų visus jos adresatus
turi turėti.
Tokia plati apimtis neišvengiamai lemia, kad teiginius galima interpretuoti įvairiai.
c)
Tai, kad islamas, atsiųstas kaip gailestingumas visai žmonijai, skirtingai elgiasi su stipriais ir silpnais žmonėmis tam tikrose situacijose, yra šio „gailestingumo visai žmonijai“ savybės apraiška.
Iš pradžių buvę 12, dabar gyvuoja 4 sektos.
sunnitų ir bendruomenės
jame esančių šimtų tūkstančių šventųjų ir asketų skirtingos interpretacijos, skirtingi teisiniai sprendimai
„atskiriantis tuos, kurie stiprūs tikėjimu ir darbais, nuo tų, kurie silpni“
tai yra dieviškos išminties nulemtos gailestingumo apraiškos.
– Šiame kontekste būtų labai naudinga leisti kalbėti šimtmečio žodžio meistrui:
„Jei sakytumėte:“
Tiesa yra viena; kaip gali būti, kad keturi ir (kaip anksčiau) dvylika skirtingų mokyklų turi skirtingus teisingus sprendimus?
Atsakymas:
Kaip vanduo gali turėti penkis skirtingus poveikius, priklausomai nuo penkių skirtingų pacientų būklių; štai kaip:
Kam nors,
Priklausomai nuo ligos pobūdžio, vanduo yra vaistas, mediciniškai būtinas.
Kitam asmeniui,
Tai jam kaip nuodas, kenkia jo ligai; mediciniškai jam tai draudžiama.
Kitam asmeniui,
tai mažai kenkia; mediciniškai tai laikoma nemalonu.
Kitam asmeniui,
tai suteikia nekenksmingą naudą; mediciniškai tai yra sunna (pranašo tradicija).
Kitam asmeniui
Tai nei kenkia, nei naudinga; tegu sau ramiai geria, mediciniškai jam tai leidžiama.Štai čia teisė pasireiškė daugeliu formų. Visos penkios yra teisingos. Ar gali tu pasakyti:
„Vanduo yra tik vaistas, tik privalomas dalykas, neturi jokios kitos funkcijos.“
„Štai taip, dieviškieji įstatymai skiriasi priklausomai nuo mokyklų, kurios seka dieviškąją išmintimi, ir kiekviena iš jų yra teisinga ir naudinga.“
„Pavyzdžiui,
Dieviškosios išminties nurodymu, tie, kurie seka Imam Šafi’i, daugiausia yra artimesni kaimo ir beduinų gyvenimo būdui nei tie, kurie seka Hanafi, ir kadangi jų socialinis gyvenimas yra nepilnas, jie, kaip viena bendruomenė, kiekvienas atskirai skaito Fatiha už imamo, kad kiekvienas galėtų pats išsakyti savo bėdas ir paprašyti savo asmeninių poreikių. Tai yra teisinga ir išmintinga. Tie, kurie seka Imam Azam, daugiausia yra artimesni civilizacijai ir miestietiškam gyvenimui, nes dauguma islamo vyriausybių laikosi šio mazhabo, ir kadangi bendruomenė tampa tarsi vienas asmuo, vienas žmogus kalba visų vardu, o visi širdimi jį patvirtina ir susieja savo širdis su juo, jo žodis tampa visų žodžiu, todėl pagal Hanafi mazhabą Fatiha už imamo neskaitoma. Neskaitymas yra teisingas ir išmintingas.
„Pavyzdžiui,
Kadangi šariatas, užkertant kelią gamtos iškrypimams, jį pataiso ir auklėja žemąją savastį (nefs-i emmare), tai, be abejo, dauguma jo pasekėjų, kaimiečiai, pusiau klajokliai ir darbininkai, laikosi Šafi’i mokyklos.
„Apsivalymas (vudu) nutrūksta, kai moteris paliečiama, o nedidelis nešvarumas kenkia.“
Dauguma žmonių, įsitraukusių į visuomeninį gyvenimą ir priėmusių pusiau civilizuotą formą, laikosi Hanafijos mazhabo.
„Moterų lytinių organų palietimas nesugadina apsivalymo, yra leidžiama iki dirhamo dydžio nešvarumo.“
”„Štai, paimkime pavyzdį iš tarnaitės ir ponios. Kadangi tarnaitė, savo gyvenimo būdu, yra linkusi bendrauti su svetimšalėmis moterimis, susidurti su jomis, sėdėti šalia jų ir įsitraukti į nešvarius dalykus; tai, atsižvelgiant į jos profesiją ir pragyvenimo šaltinį, jos prigimtis ir jos žemiškosios aistros gali rasti laisvą kelią ir įsiveržti. Todėl šariatas, siekdamas užkirsti kelią šiems įsiveržimams, nustato jiems tam tikras ribas.“
„Apsivalymas bus sugadintas, neliesk; malda bus panaikinta, nesusitepk.“
Jo dvasinėje ausyje skamba dangiškas balsas. Tačiau tas ponas (su sąlyga, kad jis yra doras), atsižvelgiant į jo socialinius papročius, visuomeninės moralės vardu, nesusiduria su svetimšalėmis moterimis ir, civilizuotos švaros vardu, nesusitepa nešvariais dalykais. Todėl šariatas, vadinamas Hanafių mokykla, jam nerodo griežtumo ir ryžtingumo; jis parodo leidžiamąją pusę ir sušvelnina situaciją.
„Jei ranka palietė, tai apsivalymas nenutrūksta; nėra jokios žalos, jei gėda ir nenorite apsivalyti vandeniu minioje. Yra tokia nuomonė, kad tai leidžiama.“
jis išvaduoja jį nuo šėtono piktnaudžiavimo. Štai du lašai iš jūros tau pavyzdys… palygink juos. Jei gali, suderink Šariato ir Ša’ranio svarstykles šiuo būdu.”
(žr. Žodžiai, p. 485-487)
Pastaba:
„Mizan-ı Ša’ranî“
Tai didžiojo šafi’i mokyklos teologo Abdulvahhabo aš-Šarani veikalas. Šarani šioje knygoje palygino keturias sunitų mokyklas.
Jis pareiškė, kad visos šios keturios mokyklos kildinasi iš šariato šaltinio, pagrįsto Koranu ir Suna, ir kad visos jos yra teisingos ir atitinka tiesą.
Kaip minėta aukščiau, jis paaiškino, kad religinėse mokyklose atsižvelgiama į griežtumo ar atlaidumo pusę, atsižvelgiant į tai, ar asmenys, kuriems taikomi religiniai įsipareigojimai, yra stiprūs ar silpni.
Jo apibendrinant, kiekvienas iš keturių šaltinių, trykštančių iš Šariato baseino, atskirai esantiems ir religinių nuostatų ištroškusiems žmonėms teikia gyvybės vandenį, atitinkantį griežtas ar lengvesnes nuostatas. Tegul tai būna malonumas ir išgydymas, inšallah!
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
