Mūsų brangus broli,
Islamo pasaulyje apskritai
„hadisų žinovai“
ir
„nuomonių formuotojai“
susiformavo dvi mokyklos.
Kai kurie hadisų specialistai teigia, kad tekstai ir pranešimai yra pakankami atsakyti į visus klausimus, todėl analogija nereikalinga. Iš esmės analogija yra tam tikra nuomonė ir interpretacija, todėl ji gali būti klaidinga. Tuo tarpu tekstai išreiškia tikslius ir neklystančius sprendimus. Todėl reikia kreiptis ne į analogiją, o į pranešimus ir sunną.
Šiuo tikslu hadisų rinkėjai surinktus hadisus suskirstė ir sutvarkė pagal temas, panašiai kaip ir teisės knygų skyrius. Tuo tarpu…
Buhari, Ibn Madže
ir
Darimi
Kai kurie hadisų žinovai, pavyzdžiui, savo hadisų rinkiniuose skyrė skyrius, kuriuose smerkia analogijas ir nuomones.
Pavyzdžiui:
Buhari savo „Sahih“ knygoje, „Kitabu’l-İtisâm“ skyriaus 7-ąją dalį,
„Apie tai, kas paminėta, smerkiant nuomonę ir priekaištaujant dėl analogijos“
(Smerkimas už dirbtinius ir priverstinius palyginimus)
naudojo tokį pavadinimą. Po šiuo pavadinimu,
-Pasak Abdullah ibn Amr (ibn el-As) pasakojimo-
Vienas iš jo pateiktų hadisų yra toks:
„Iš tiesų, Allahas, suteikęs žmonėms žinias, jų neatima. Tačiau Jis paima žinančiųjų, mokslininkų gyvybes, ir lieka tik neišmanėliai, iš kurių prašoma fatvos, o jie ją duoda savo nuomone (pagal analogiją). Taip jie patys paklysta ir kitus į paklydimą veda.“
(Buhari, Itisam, 7)
Čia nėra nieko keisto. Juk kiekvienas žmogus myli savo profesiją, kuriai jis atsidavęs visą gyvenimą, ir tiki, kad ji yra teisingiausia. Iš tiesų, tie, kurie vadovaujasi savo nuomone (ahl-i rey), kaltina tuos, kurie vadovaujasi hadisais (ahl-i hadis), kad jie nežino tikrosios tiesos ir tik kartoja išmoktus dalykus, o tie, kurie vadovaujasi hadisais, sako, kad tie, kurie vadovaujasi savo nuomone, nukrypsta nuo Korano ir Sunos ir daro tai, kas jiems atrodo teisinga.
– Nors Buharis, bendrąja prasme, laikėsi hadisų šalininkų tikėjimo ir nepripažino analogijos, jis vis dėlto, remdamasis tekstais…
leidžia ribotą samprotavimą.
(Buhari, Itisam, 12; Buhari, Halku efali’l-ibad, p. 154)
Iš tiesų
žodžiai, kuriuos ištarė psichinę pusiausvyrą praradęs girtuoklis, neturi jokios teisinės galios.
taip pat valdymas
(Subki, II, 222)
Tai turėtų būti laikoma įrodymu, parodančiu jo vertinimą protui. Ypač iš jo citatų veikale „Halku efâli’l-ibâd“ matyti, kad jis perėmė ir buvo paveiktas Abdullah b. Mübâreko, Abdurrahmano b. Mehdî, Ebû Ubeydo Kasimo b. Sellâmo, Fudaylo b. İyâzo, Süfyâno b. Uyeyne ir Nuaymo b. Hammâdo pažiūrų tikėjimo klausimais.
Buharijo pažiūras į tikėjimą galima apibendrinti taip:
Visos islamo taisyklės yra nustatytos siekiant užtikrinti musulmonų gerovę tiek šiame, tiek anapusiniame pasaulyje, o visuose Dievo įsakymuose yra daugybė mums žinomų ir nežinomų išminties aspektų. Šių aspektų tyrinėjimas ir atradimas yra svarbus žingsnis geresniam islamo supratimui ir interpretavimui.
Tačiau kadangi religinių apeigų srities nuostatų priežastys nežinomos, mokslininkai nepritarė klausimams, siekiantiems suprasti jų priežastis ir pagrindus. Pavyzdžiui, Imamas Šatibi, kalbėdamas apie apeigas, kurių priežastis ir pagrindus protas negali suvokti, …
„kodėl“ ir „dėl ko“
Jis laikė nepadoru uždavinėti tokius klausimus. Pavyzdžiui, jis laikė nepadoru klausti, kodėl menstruojanti moteris atlieka praleistas maldas, bet ne atlieka praleistą pasninką. Mat šis asmuo užduoda klausimą, kurio jis pats nesugeba suprasti.
(Šātibī, al-Muvāfakāt, vertė Mehmet Erdoğan, Stambulas: İz Yayıncılık, 2003, p. 324)
Imamas Buharis, kalbėdamas apie moterų atliktus praleistus religinius ritualus menstruacijų metu, cituoja Abu’z-Zinad’ą, kuris sakė:
„Sunna ir įvairios teisės formos (šariato nuostatos) dažnai ateina taip, kad žmogaus protas negali jų suvokti. Musulmonai neturi kito pasirinkimo, kaip tik joms paklusti. Pavyzdžiui, menstruacijų metu moteris atlieka praleistą pasninką, bet neatsako už praleistas maldas.“
(Buhari, Savm 41)
Aisha, atsakydama į moters klausimą, kodėl menstruacijų metu praleistą pasninką reikia atitaisyti, o praleistų maldų – ne, pasakė:
„Ar tu esi Harūros (Haridžitų) sekėjas? Mes buvome įpareigoti atlikti praleistą pasninką, bet ne buvome įpareigoti atlikti praleistą maldą.“
atsakė jis.
(Buhari, Haiz 20)
Apibendrinant:
Buharis, kurdamas „Sahih al-Buhari“, laikytą pačiu patikimiausiu islamo pasaulyje hadisų rinkiniu, be abejo, pasitelkė didžiulį intelektą. Mat, sukurti patikimą veikalą, ypač atrinkti „hadisų priėmimo sąlygas“ iš tūkstančių pasakojimų, reikalauja didžiulio intelekto. Jo turėta hadisų medžiaga…
„balsas“
ir
„palyginimas“
Tai, kad jis pasirinko a, reikėtų vertinti kaip jo atsidavimo savo profesijai apraišką.
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
