Mūsų brangus broli,
– Šioje eilutėje išdėstyti dalykai yra vieni svarbiausių pasaulietinio gyvenimo elementų. Tai pagrindinės priežastys, kodėl pasaulį renkasi tie, kurie jį teikia pirmenybę religijai. Eilutėje aprašytieji dalykai yra skirti papeikti žydus, kurie dėl savo silpnybių pasaulį teikė pirmenybę religijai ir tikėjimui pranašu.
(Tabari, atitinkamos ajetės aiškinimas)
– Šios eilutės teiginys gali būti suprantamas ir kaip principas, apibendrinantis visų žmonių prigimtį, esmę. Iš tiesų, eilutėje minimi elementai yra bendras visų žmonių, nuo Adomo laikų, meilės laukas. Eilutės pradžioje esantis
„EN-NAS = žmonės“
Šis žodis nurodo į šią realybę.
„Moterys“
išoriniai veiksniai yra aktualūs tiek vyrams, tiek moterims.
Tai taip pat užuomina į geidulingą meilę, kurią moterys laiko svarbia. Nes…
„nâs – žmonės“
Žodis „žmogus“ yra bendrinis žodis, apimantis visus žmones, tiek vyrus, tiek moteris. Tačiau priekaištas aiškiai nukreiptas į vyrus, o moterys vaizduojamos ne kaip mylinčios, o kaip mylimos.
Vis dėlto, ši eilutė išreiškia ne absoliučią tiesą Dievo akyse, o tam tikrą požiūrį, tam tikrą mąstyseną.
Norime pasakyti, kad visos eilutėje paminėtos savybės yra bendros tiek vyrams, tiek moterims. Tik moterims skirta dalis yra atskira.
Nors eilutėje išreikštas susidomėjimas priešinga lytimi,
„moterys”
išreikšti norą pratęsti giminę
„sūnūs”
nors ir buvo apie juos kalbėta, jie išsiskiria savo grupėje ir geriausiai atspindi aistros reikšmę, tiek dėl supratimo, kuris gyvavo per visą žmonijos istoriją, tiek dėl natūralių priežasčių.
yra pavyzdžių
galima pasakyti.
Iš tiesų, kitose grupėse taip pat buvo paminėta daugybė aukso ir sidabro, suteikiančių galimybę turėti bet kokį turtą; veisliniai žirgai, specialiai išveisti greičiui ir pramogoms, leidžiantys valdyti kitus, pelnyti kitų palankumą, turėti valdžią, statusą ir šlovę; melžiamos karvės, atstovaujančios gyvūninės kilmės reikmenims; ir pasėliai, nurodantys augalinės kilmės reikmenis.
Atsakyme
„išpuošta vyrams”
ne
„žmonėms padaryta gražiu“ („zuyyine li’n-nâs“)
Tai patvirtina ir tai, kad taip buvo pasakyta.
Be to,
„sūnūs”
reiškia
„benūn“
Žodis „fürû“ Korane vartojamas ne tik vyriškos lyties vaikų ir palikuonių reikšme, bet ir apibendrintai, reiškiant „vaikai“, apimant abi lytis.
(Pavyzdžiui, žr. Abese 80/36)
– Tai, kad eilutėje pabrėžiamas vyrų polinkis į moteris, o ne moterų polinkis į vyrus, aiškinama tuo, kad moterų šis natūralus polinkis yra silpnesnis. Iš tiesų, vyrų polinkis į moteris yra giliai įsišaknijęs jų prigimtyje. Moterys šiuo atžvilgiu yra silpnesnės.
Kadangi Dievas norėjo, kad žmonės gimdytų vaikus ir kad šie vaikai gimtų iš vyro ir moters, Jis sukūrė vyrų potraukį moterims stipresnį. Mat vaiko gimimo vieta yra moteris. Aštuonių ar devynių mėnesių trukmės moters kančios susilpnina šį potraukį. O vyras, kadangi jis prie vaiko gimimo prisideda tik susijungdamas su moterimi, o ne kitaip, jam duotas jausmas yra visiškai gyvas.
(plg. Ibn Ašūras, atitinkamo ajeto aiškinimas)
– Taip pat galima pasakyti, kad
Tai, kad Korane neminimas moterų polinkis į vyrus, rodo itin taktišką požiūrį. Mat, geidulingas žvilgsnis į priešingą lytį tarp žmonių nelaikomas itin mandagiu elgesiu. Kadangi moterys yra švelnios ir subtilios, o jų jautrios sielos neturėtų būti įžeistos, Korane šis jų aspektas nėra aiškiai pabrėžiamas, taip jas apsaugant.
Taigi, jiems buvo taikoma pozityvioji diskriminacija.
– Kita vertus,
Kai moteris paverčiama geismo ir prekybos įrankiu, kai ji puošiama ir dirba už prekystalio, kad pritrauktų klientų, kai ji tampa manekene ir pastatoma vitrinose, kai ji be jokių apribojimų ir taisyklių sėdi šalia vyrų biuruose, žvelgdama jiems į akis, kai sunaikinamas jos motiniškumas ir moteriškas orumas, kai ji paverčiama geismo žaisliuku ir jos kūnas yra demonstruojamas, tai vyrams bus tikrai didesnė pagunda nei bet kas kitas.
Jei moteris, laikydamasi savų gyvenimo principų, suvokia aukštą motinystės prasmę ir sąmoningumą, ir apsisaugo nuo blogų vyrų geidulingų žvilgsnių, tai jai primename šį pranašo (s.a.v.) patarimą:
„Pasaulis – tai pragyvenimo šaltinis nuo pradžios iki galo, bet geriausias jo pragyvenimo šaltinis – tai dorybinga moteris.“
[Muslimas, Rada 64, (1467); Nesai, Nikah 15]
Aiškinimas ir vertimas šios eilutės:
„Kūniškoms aistroms,
(ypač)
Žmonėms patrauklios padarytos aistros moterims, sūnums, dideliems kiekiams sukaupto aukso ir sidabro, veisliniams ir gerai išauklėtiems žirgams, galvijams ir pasėliams. Tai yra laikinos šio pasaulio naudos. O gražioji vieta, į kurią bus nueita, yra pas Dievą.”
(Al-Imran, 3/14)
Žodyne: šėhėvāt
„kūno geiduliai, aistringi polinkiai”
reiškia. Atsižvelgiant į kontekstą, šią eilutę reikėtų suprasti taip:
„Moterys, sūnūs, gausiai sukauptas auksas ir sidabras, kilmingi ir specialiai išveisti žirgai, pieningos karvės ir pasėliai – visa tai buvo parodyta žmonėms, kurie pernelyg mylėjo šiuos dalykus.“
Tačiau čia iš tikrųjų išpuoselėjamos ir patraukliomis daromos ne meilė ir troškimai, o trokštami dalykai, t. y. tie, kurie išvardyti eilutėje.
Šiame ajete išvardinti pagrindiniai žemiškieji malonumai ir gėrybės, kurie laikomi patraukliais žmonėms, ir jie apibendrinti šešiais punktais, kurių kiekvienas apima plačią sritį:
1. Susidomėjimas priešinga lytimi,
2. Noras pratęsti savo giminę,
3. Noras tapti kapitalo savininku,
4. Valdyti kitas būtybes, siekti jų palankumo.
(turėti valdžią, užimti aukštą postą ir būti garsiam)
ir malonumas, kurį teikia smagus laiko praleidimas,
5. Gyvūniniai pašarai ir gyvūninės kilmės produktai,
6. Augaliniai maisto produktai ir produktai, gaunami iš augalų.
Iš esmės, tai yra dalykai, kurie yra įsišakniję žmogaus prigimtyje ir kurie pernelyg nesikeičia priklausomai nuo visuomenės, laiko ir vietos.
(įgimtas)
tai yra troškimai.
(žr. Ibn Ašūras, atitinkamo ajato aiškinimas)
Šventajame rašte žodis, reiškiantis arklius, yra
„el-hayl“
paminėtas kaip žodžio būdvardis
„el-müsevveme“ – „palikti ganytis pievose“
kadangi tai taip pat reiškia, vertimas
„laisvai besiganančios kumelės”
taip pat gali būti tokios formos. Kai kurios nuomonės, perduotos iš kai kurių tabi’inų (pranašo Mahometo pasekėjų) aiškintojų,
(žr. Ibn Atijja, Razi)
atsižvelgiant tiek į turinį, tiek į stilių, vertime
„kilmingi ir specialiai išveisti žirgai”
Teigiama, kad arklys nuo seniausių laikų buvo svarbus simbolis, atspindintis žmogaus greičio, reginio, drąsos, varžybų, valdžios jausmą ir troškimus. Net ir šiais laikais, nepaisant įvairių ir pažangių greičio priemonių, arklys neprarado šios savo savybės.
(Ibn Ašuro komentaras atitinkamai Korano ajai)
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
