– Kiek man žinoma, Korane, kuriame yra virš 6000 eilučių, tik apie 50 eilučių susijusios su teise. Tai labai nedaug.
– Ar galėtumėte parekomenduoti veikalą, kuriame būtų surinkti visi teisiniai principai/teisės aktai, esantys Korane ir autentiškuose hadisuose?
Mūsų brangus broli,
Visų pirma, norėtume pabrėžti, kad
Kiekvienoje Korano eilutėje ir kiekviename hadise yra pamokų, įspėjimų ir nuostatų, kuriuos reikia įsisavinti.
Kadangi kai kurie Korano ir hadisų tekstai yra tiesiogiai susiję su teise, jie vadinami
teisės normų ajatai ir teisės normų hadisai
Taip sakoma. Tai nereiškia, kad negalima daryti išvadų iš kitų eilučių ir hadisų.
Atsižvelgiant į tai, kad ajatai pateikia aiškius ir tiesioginius nurodymus, ajatų, susijusių su fikhu (islamo jurisprudencija), skaičius yra:
Apie 200.
Tačiau šis skaičius didėja, atsižvelgiant į nuostatas, kurių galima pasiekti įvairiais dedukciniais metodais. Pavyzdžiui, Ebû Bekir İbnü’l-Arabî’nin
„Korano nuostatos“
knyga, pavadinimu, yra apie ajatus, kuriuose pateikiamos fikhinės nuostatos, ir joje
buvo išsamiai išnagrinėta maždaug 800 eilučių
, iš kurių buvo išvestos įvairios nuostatos.
(Hacvî, el-Fikrü’s-sâmî, I, 14, 26, 278; II, 170-173)
Pagrindiniai fiqh šaltiniai, kaip ir kitose pagrindinėse islamo mokslo srityse, yra Koranas ir Pranašo (s.a.v.) sunna. Be bendrųjų tefsir knygų, ypač svarbios yra knygos, aiškinančios ahkam (teisės) ajatus.
„Kurano nuostatos“
Šioje srityje svarbią medžiagą pateikia tokie veikalai, kaip Tahavi, Džassaso, Kija al-Harrasi ir Abu Bakro ibn al-Arabi veikalai.
Korano nuostatos (arba Korano įstatymai)
yra žinomi dėl savo kūrinių, pavadintų vardu.
Informacija apie teisės aktus reglamentuojančių eilučių skaičių tikriausiai yra viduje.
aiškiai nurodyti įstatymus turintys ajatai
turėtų būti. Nes
pasakojimas, pavyzdys
Taip pat galima netiesiogiai išvesti sprendimus iš eilučių, kuriose nagrinėjamos tokios temos kaip…
Šiuo aspektu nagrinėjant, teisės normų eilutės skirstomos į dvi kategorijas:
1.
Ajetai, kuriuose yra nurodyti įstatymai.
(Tokių eilučių gausu Bakaros, Nisa, Maidos ir Enamo suruose).
2.
Tai tokie Korano ajetai, kurie tiesiogiai nenurodo jokio sprendimo, o sprendimas išvedamas tik išvada. Šie ajetai savo ruožtu skirstomi į dvi grupes: tuos, kurių sprendimas gali būti išvestas be jokių papildomų ajetų, ir tuos, kurių sprendimas gali būti išvestas tik pasitelkus kitą ar kelis ajetus.
Teisės normų eilutės taip pat skiriasi pagal jose esančias nuostatas.
ibadat, muamelat ir ukubat
juos galima suskirstyti į grupes.
Sunna kaip teisės šaltinis,
Sunna aiškina Korano eilutes, kurioms reikalingas paaiškinimas, ir užpildo spragas, kurių Koranas neapima. Korane bendrais bruožais aprašytų tikėjimo ir islamo temų, tokių kaip pagrindinės maldos, pasninkas, piligriminė kelionė (hadžas), zakatas, nuostatų išsamūs paaiškinimai ir praktiniai pavyzdžiai – visa tai yra Sunnos aiškinamoji funkcija; šimtai pavyzdžių, tokių kaip fitr sadaka, vitr malda, kai kurios bausmės, draudimas moteriai tuoktis su savo teta ar pussesere, naminių asilų mėsos draudimas, pasninko pažeidimo atlyginimas – visa tai rodo Sunnos funkciją užpildyti spragas.
Pasak Ibn Kajimo al-Džauzijjos, tai yra pagrindas, kuriuo remiasi fikh (islamo teisės) nuostatos.
hadisų skaičius,
išskyrus skirtingus ar pasikartojančius pasakojimus ta pačia tema
Apie 500;
paaiškinantis, detalizuojantis, nurodantis sąlygas ir reikalavimus, susijusius su šiais pagrindiniais nuostatais.
Hadisų skaičius siekia 4000.
(I’lâmü’l-muvakkıîn, II, 245)
Nors visos hadisų knygos yra šaltinis fikhui, ypač „Kütüb-i Sitte“ yra suskirstyta pagal fikhų skyrius.
„sūnus“
Šio tipo knygos užima pirmąją vietą, kai kalbama apie išvedimą fikhinių nuostatų iš hadisų.
Po klasifikavimo laikotarpio šaltinių, kurių pagrindinis tikslas buvo surinkti autentiškus hadisus,
Tahavi’s „Šerhu Meani’l-asar”
ir
Al-Bayhaqi’s „Al-Sunan al-Kubra”
buvo parašytos tokios knygos, kaip hadisų rinkiniai, pagrįsti tam tikromis religinėmis doktrinomis.
Be to, buvo parašyti ir kiti veikalai, kuriuose pateikiami nuosprendžiai, surinkti iš autentiškų hadisų šaltinių.
Ibn Hadžaro al-Askalani „Bulūgh al-marām“
su ı
Ševkânî’s „Neylü’l-evtar”
Tai yra labiausiai paplitę.
Kai kurie pagrindiniai veikalai apie islamo teisę:
– Mustafa Ahmed ez-Zerka, el-Fıkhü’l-İslâmî fî sevbihi’l-cedîd (el-Medhalü’l-fıkhiyyü’l-âm) (I-III, Damaskas 1967-1968)
– Abdülkerim Zeydan, el-Medhal li-dirâseti’ş-şerîati’l-İslâmiyye (Beirutas, 1982)
– Muhammedas Mustafa aš-Šelebi, „Įvadas į islamo teisės pažinimą“ (Beirutas, 1985) ir „Islamo teisė tarp idealizmo ir realybės“ (Beirutas, 1982)
– Abdurrahman al-Džaziri, al-Fikh ala’l-mazahibi’l-arbaa (IV, Kairas 1392/1972)
– Vehbe ez-Zühaylî, el-Fıkhü’l-İslâmî ve edilletüh (I-VIII, Damaskas 1984-1985)
– Mahmudas Šeltutas, „Islamo tikėjimas ir šariatas“ (Kairas, 1959)
– Seyyid Sâbık, Fıkhü’s-sünne (I-III, Kairas, be data).
– Ahmed eş-Şerebâsî, Yeselûneke fi’d-dîn ve’l-hayât (I-VII, Beirutas 1980).
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
