„O, kad šis Koranas būtų apreikštas kokiam nors didžiam vyrui iš vieno iš tų dviejų miestų!“ – sakė jie.
– Kas yra tie du didieji vyrai, minimi šiame posme?
Mūsų brangus broli,
Čia kalbama ne apie du vyrus, o apie tai, kaip, pagal pagonių supratimą, tariamai…
Meka
ir
Taifas
yra minimi teiginiai, kad pranašystė turėtų ateiti iš didelio miesto vyrui.
Vis dėlto, komentatoriai mano, kad tai, kas turima omenyje Mekkoje, yra
Velidas ibn Mugiras;
O Taife turima omenyje tai, kad
Urva ibn Mas’ud al-Sakafi
jie taip sakė.
(Razi, Mefatih, 31-osios Zuhruf suros eilutės aiškinimas)
Atitinkamų eilučių vertimai yra tokie:
„O šiuos ir jų protėvius – tiesos pažinimas“
(Koraną) ir aš juos aprūpinau ir leidau jiems gyventi, kol atėjo šviesus pranašas. Kai atėjo tiesos žinia, jie tarė: „Tai magija, mes tuo netikime.“ Jie dar pridūrė: „O, kad šis Koranas būtų apreikštas didžiam vyrui iš šių dviejų miestų!“ Ar jie turi teisę dalinti tavo Viešpaties gailestingumą? Mes paskirstėme jų pragyvenimo šaltinius šiame pasaulyje. Mes vienus iškėlėme virš kitų, kad vieni kitus galėtų įdarbinti. Tavo Viešpaties gailestingumas yra geresnis už tai, ką jie sukaupė.“
(Zuhruf, 43/29-32)
Ankstesniuose posmuose, kaip pavyzdys, buvo paminėtas pranašas Ibrahimas ir jo tauta.
pranašų vykdyta kova už monoteizmą
buvo priminta.
Per visą istoriją šioje kovoje susiformavo dvi pozicijos:
Tikėjimas ir netikėjimas.
Dievas suteikė pasaulietiškų gėrybių ir galimybę gyventi abiejų požiūrių atstovams, kad įvykdytų pasaulyje numatytą išbandymą, kartos sekė viena kitą, ir galiausiai atėjo eilė pranašui Mahometui (s.a.v.) ir jo bendruomenei.
Kai pranašas Mahometas (s.a.v.) paskelbė savo tautai dieviškąją žinią, netikintieji sureagavo pagal savo vertybių kultūrą. Jų manymu, vertingiausi dalykai buvo materialūs, pasaulietiški ir, savaime suprantama, laikini dalykai, tokie kaip giminė, turtas, valdžia, socialinis prestižas; tik šios vertybės galėjo padaryti žmones didžiais.
Jei pranašystė būtų vertinga, tai ne Mahometui (s.a.v.), o jiems patiems.
Jis turėjo ateiti pas vieną iš Mekos ir Taifo vyresniųjų.
Šiam ydingam mąstymui Korano atsakymas taip pat atskleidžia pagrindinius socialinius ir moralinius pokyčius, kurių siekia islamas:
Dievas visiems teikia materialines gėrybes, kurios galioja ir lieka šiame pasaulyje, kaip išbandymo dalį; o dvasines gėrybes, tokias kaip pranašystė, kurios yra vertingos Dievo akyse ir todėl yra malonė, Jis teikia ne visiems, o tik tiems, kuriuos išsirenka dėl jų išskirtinių savybių, ir ši malonė (gėrybė) yra daug geresnė ir naudingesnė už jų vertinamas kilmingumą, turtą ir valdžią, ji yra išganymo ir laimės šaltinis žmonėms.
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
