Mūsų brangus broli,
Ir jie rado vieną iš Mūsų tarnų.
(Al-Kahf, 18/65)
Ši eilutė pasakoja apie pranašo Mozės ir jo palydovo Jozuės susitikimą su pranašu Hiziru, kuris buvo vienas iš Dievo tarnų.
Pranašas (s.a.v.) taip apibūdina šventuosius asmenis:
„Kai jie pamatomi, prisimenamas Dievas.“
(Ibn Madžė, Zuhd, 4)
Jie žadėjo.
Rabbani,
veidas
Rahmanių
Jie yra palaiminti žmonės. Jų išskirtinumas Dievo akyse kyla iš jų atsidavimo religijos smulkmenoms. Visagalis Dievas juos apibūdina taip:
„Mano tarnas artėja prie manęs per savo gerus darbus, kol aš pats tampu jo akimis, kuriomis jis mato, rankomis, kuriomis jis laiko, ausimis, kuriomis jis girdi, ir kojomis, kuriomis jis eina.“
(Buhari, Rikak, 38)
Kaip pranašams būdingi stebuklai, taip ir šventiesiems – kerametai, tai yra, kartais juose gali pasireikšti neįprasti, nuostabūs dalykai. Pavyzdžiui, iš nedidelio šventojo asmens vaišingumo gali pasisotinti daugybė žmonių, jis gali atsakyti į klausimus, kurie kyla jo pašnekovų galvose, dar jiems net nepasakius tų klausimų…
Pranašas Mahometas (s.a.v.)
„Ankstesnėse tautose buvo įkvėptų asmenų. Jei tokia asmenybė yra ir mano tautos tarpe, tai būtent Omeras.“
(Buhari, Fedailu Ashabi’n-Nebi, 6)
Šis įvykis, kurį aprašė Hz. Ömer, yra plačiai žinomas:
Kalifas Omaras, savo valdymo metu, per penktadienio pamokslą, be jokios priežasties staiga
„O, Sariye! Į kalną, į kalną!“
Tuo metu Sārija, vadovavęs islamo kariuomenei, kovojančiai su priešu Irane, išgirdo šį balsą. Vadovaudamiesi nurodymu, jie atsirėmė į kalną ir nugalėjo.
(Suyuti, Tarihu’l-Hulefa, p. 117; Gazali, Ihjau Ulumi’d-Din, III, 23; Taftezani, p. 78-79)
Vis dėlto, norint tapti globėju, nebūtina turėti ypatingų galių.
Dar svarbiau už stebuklus yra tiesus kelias.
Kai kurių šventųjų globą jaučia ir aplinkiniai, o kai kurių – ne. Tokie yra tarsi paslėpti nuo akių, kaip lobis, paslėptas griuvėsiuose. Erzurumlu Ibrahim Hakkı sako:
„Nenuvertink apgriuvusių vietų gyventojų, o dervišai.“
Yra griuvėsių, kuriuose slypi lobiai.
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
