– Norėčiau paklausti apie įvykį su kunigu Bahira. Ar yra kokių nors žinių apie tai, kad pranašas, būdamas 25 metų amžiaus, dar nepranašas, per antrąją kelionę į Šamą susitiko su Bahira įpėdiniu, arba, kituose šaltiniuose teigiama, su pačiu Bahira? Mano klausimas susijęs su šiuo antruoju variantu – ar jis aplankė jį?
– Kiek laiko truko šis vizitas?
– Ar vizito tikslas yra tas, kad jūsų valdovas domisi žiniomis apie dieviškąsias religijas, ar yra kita priežastis?
– Jei žinote, pasidalinkite savo žiniomis, o jei ne, norėčiau išgirsti jūsų nuomonę.
– Beje, aš neturiu jokių kėslų skleisti šmeižtą, kad jis išmoko islamo iš jo ir jį sugalvojo, tai tik iš smalsumo.
Mūsų brangus broli,
Kai kuriuose pranašo Mahometo (s.a.v.) biografijose ir islamo istorijos šaltiniuose teigiama, kad jis dar nebuvo…
dvylika
(pagal kitą versiją – devyni)
metų amžiaus
Pasakojama, kad jį į Siriją su Kureišitų prekybos karavanu nuvežė jo dėdė Abu Talibas.
Karavanas, kaip įprasta, sustojo Busroje.
Bahira
apsistojo prie vienuolyno, kuriame gyveno atsiskyręs vienuolis, žinomas kaip…
Pasak legendos, šiame mažame vienuolyne, kuriame gyveno Bahira, nuo seno buvo saugoma knyga, ir kiekvienas ją perskaitęs vienuolis tapdavo pačiu išmintingiausiu krikščionių dvasininku. Ibn Nedimas teigia, kad Bahira turėjo religinius tekstus, vadinamus Suhuf.
(kai kurių apreiškimų, siųstų ankstesniems pranašams)
sako, kad gali būti vertimų.
Tai vienas iš tų išmintingų kunigų,
Bahira,
Ankstesnių kelionių metu, kai pro čia praeidavo Kureišitai, jis niekada jais nesidomėdavo ir su niekuo nekalbėdavo. Tačiau šį kartą, žvelgdamas pro vienuolyno langą, jis pamatė, kad pranašą Mahometą (s.a.v.) lydi debesis, o kai jis sėdėjo po medžiu, šakos linko virš jo. Tada jis tuojau pat paruošė stalą ir pakvietė karavano narius pavalgyti.
Ibn Hadžeras, paminėjęs, kad Ibn Mende ir jį sekęs Abu Nuajmas al-Isfahani laikė Bahirą pranašo palydovu (sahabiu), pareiškia nesutinkąs su šia nuomone, teigdamas, kad nėra informacijos, jog jis būtų matęs pranašą Mahometą (s.a.v.) po jo pranašystės paskelbimo.
Taip pat jis paminėjo, kad yra pasakojimų, jog pranašas Mahometas (s.a.v.) antrą kartą aplankė Bahirą, kai būdamas dvidešimt penkerių metų keliavo su Hatidžos prekybos karavanu į Siriją. Halebi teigia, kad šioje antroje kelionėje, kurioje dalyvavo ir Abu Bakras bei Bilalas, pranašas Mahometas (s.a.v.) susitiko ne su pačiu Bahira, o su jo įpėdiniu.
Nastura
teigiama, kad kai kurie šaltiniai šiuos du įvykius painioja ir mini kaip vieną, ir kad šie du ne musulmonų kunigai turėtų būti laikomi priklausančiais prie „fetret” (nežinojimo) laikotarpio žmonių.
Yra ir toks pasakojimas apie antrąją pranašo (s.a.v.) kelionę į Šamą:
„Per ankstesnę kelionę į Šamą, vienuolyne gyvenęs vienuolis Bahira mirė, o jo vietą užėmė vienuolė Nastura. Vienuolė, stebėjusi iš lango atvykstančią karavaną, pastebėjo, kad Pranašas nusileido po alyvmedžiu. Ji pašaukė Meiserę, kurią pažinojo iš anksčiau, ir paklausė, kas yra tas, kuris apsistojo po medžiu. Meiserė,
„Jis yra iš Kureišų ir Mekos gyventojų.“
tarė jis. Nastura akimirką susimąstė. Tada jis išsakė savo idėją, kuri Meiserę pribloškė:
„Po tuo medžiu iki šiol niekas nenusileido, išskyrus pranašą.“
Tada jis uždavė Meyserei šį klausimą:
„Ar jo akyse yra šiek tiek paraudimo?”
Iš Meysere’s
„Taip.“
gavęs atsakymą, jis patvirtino diagnozę:
„Jis yra pranašas. Ir dar – paskutinis iš pranašų.“
.’
”
(
(Sîre, 1/130; Ravdü’l-Ünf, 1/122)
Islamo šaltiniuose taip perduota Bahira istorija krikščionių buvo vertinama visiškai kitaip. XI-XII amžiuose, tariamai, kažkokio Iso’yabo parašytame Bahira apokalipsei šis įvykis skiriamas labai plačiai. Gottheil, išleidęs šio teksto, kurio vienas egzempliorius yra arabų, o kitas – sirų kalba, originalą kartu su anglišku vertimu, teigė, kad šie tekstai yra ryškus įrodymas, kaip istoriniai pasakojimai buvo iškraipomi siekiant priešiškumo islamo religijai. Jis taip pat aiškiai parodė, kad šie tekstai buvo sukurti krikščionių, siekiant įrodyti, kad pranašas Mahometas (s.a.v.) esąs melagingas pranašas, o jo skelbtos žinios arabams – tai tik vienuolio Bahira sugalvotos idėjos.
Diskusijos aplink Bahira incidentą, kurį viduramžiais išnaudojo krikščionys, ir šia proga krikščioniškojo pasaulio nukreipimas prieš pranašą Mahometą (s.a.v.), Koraną ir visus musulmonus tęsiasi iki šių dienų.
Kai kurie orientalistai taip pat teigia, kad pasakojimai apie tai, kad „Ahl-i Kitab“ (knygos žmonės) iš anksto žinojo iš savo šventraščių, kad pranašu bus Mahometas (asm), yra išgalvoti musulmonų, atsivertusių iš krikščionybės, ir kad tai tėra mitas.
Caetani, apibendrindamas Vakarų šalyse atliktus tyrimus šiuo klausimu, teigia, kad Hirschfeldas laikė Bahira įvykį Senojo Testamento epizodo adaptacija.
(1 Samuelio 16/2-13)
Jis mini savo tyrimą, kuriame padarė išvadą, kad šie pasakojimai yra išgalvoti, ir tvirtai teigia, kad įkvėpimo šaltinio, kurį naudojo pranašas Mahometas (asm), reikėtų ieškoti ne krikščionybėje, o tarp Arabijos žydų.
(Islamo istorija, 1/312)
Kai kurie musulmonų teologai, susirūpinę šiais neteisingais ir šališkais teiginiais krikščioniškame pasaulyje, teigė, kad tai, jog pranašas Mahometas (s.a.v.) per trumpą susitikimą su Bahira ar jo įpėdiniu Nastura būtų sužinojęs kai kuriuos islamo religijos principus, kaip teigia krikščionys, prieštarauja protui ir logikai. Todėl jie arba visiškai atmetė šį įvykį, arba net nelaikė jo verto dėmesio ir atmetimo.
Iš esmės
Bahira
arba
Nastura
Šio įvykio priėmimas ar atmetimas neturi jokios reikšmės nei pranašo Mahometo (s.a.v.) asmenybei, nei islamo religijai. Nes Koranas, Dievo žodis, stebuklingas tiek savo žodžiais, tiek prasme, patvirtinantis visus proto ir mokslo dėsnius, yra čia, su visu savo šviežumu.
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
