Mūsų brangus broli,
Šiuo klausimu naudinga išnagrinėti tris susijusias eilutes. Todėl, pirmiausia, pažiūrėkime šių trijų eilučių vertimus:
„Valdovas paklausė tų moterų: „Kas jus paskatino siekti Juozapo geismo ir norėti su juo būti?“ Jos atsakė: „Ne, mes nežinome jokio blogio, kurį jis būtų padaręs!“ Tada valdovo žmona tarė: „Dabar tiesa paaiškėjo; aš siekiau jo geismo, o jis tikrai yra iš tų, kurie sako tiesą.““
„Mano tikslas – kad jis žinotų, jog aš jam už nugaros neišdavikavau ir kad Dievas tikrai neleis pavykti klastingiems kėslams.“
„Aš nesakau, kad esu be nuodėmės, nes mano širdis linkusi į blogį, nebent mano Viešpats mane apgaubtų savo gailestingumu, nes mano Viešpats yra atlaidus ir gailestingas.“
(Jozefas, 12/51-53)
Jozefo Suroje –
kaip maistas –
;
„Tuo noriu pasakyti“
prasidedantis nuo
52.
ir
„Aš nesiteisinu savęs.“
prasidedantis žodžiais
53.
Kadangi šiuose ajatuose esančių teiginių autorius nėra aiškiai nurodytas, tai paskatino teologus pateikti skirtingas interpretacijas. Mes taip pat iš pradžių nurodysime skirtingų nuomonių šaltinius, o vėliau pabandysime pateikti savo pasirinkimą ir jo pagrindimą:
Tie, kurie teigia, kad šie žodžiai priklauso pranašui Juozapui:
– Taberis
Jis laikosi nuomonės, kad 52 ir 53 eilutėse esantys teiginiai priklauso pranašui Juozapui. Šią nuomonę jis grindžia Ibn Abbaso, Mudžahido, Ikrimos, Katadės, Abu Salicho, Hasano al-Basrio ir Saido ibn Džubeiro teiginiais.
(žr. atitinkamų eilučių aiškinimą).
– Zamahšaris,
nors ir pateikė abi nuomones, jis pats labiau linko prie to, kad šie teiginiai priklausė Juozapui.
(Zamachšarī, atitinkamų eilučių aiškinimas).
–
Al-Bayzawi ir Al-Nasafi
yra tokios pat nuomonės kaip ir Zamachšaris.
(Bezavî, Nesefî, atitinkamų eilučių aiškinimas).
–
Begavi
jis mąsto panašiai kaip ir Taberî.
(žr. atitinkamų eilučių aiškinimą).
– Ebu’s-Suud
nors ir pateikia abi nuomones, jis vis dėlto labiau linksta prie pritarimo Juozapui.
(Ebu’s-Suud, atitinkamų eilučių aiškinimas).
– Ševkanis
Jis pritarė Taberî nuomonei. Pasak jo, dauguma komentatorių mano, kad šie žodžiai priklauso Juozapui. Nedidelė dalis komentatorių mano, kad šie žodžiai priklauso moteriai.
(Ševkanî, atitinkamų eilučių aiškinimas).
– Alusi
taip pat laikosi tokios nuomonės. Pasak jo, kai pasiuntinys atėjo pas Juozapą ir papasakojo, ką jam prisipažino moterys, esančios valdovo dvare, tai
„Mano tikslas buvo, kad jis žinotų, jog aš jam iš tikrųjų nebuvau neištikimas ir kad Dievas tikrai neleis klastingiems žmonėms pasiekti savo tikslų.“
ir
„Neteisinu savęs“
taip pat pridūrė (Alusî, atitinkamų eilučių aiškinimas).
– Įdomu.
Razis,
jis paminėjo abi nuomones ir nebuvo linkęs teikti pirmenybę kuriai nors vienai iš jų.
(Razî, atitinkamų eilučių aiškinimas).
Tie, kurie teigia, kad šie žodžiai priklauso moteriai:
– Ibn Kesiras
Pasak jo, šiuose posmuose pasakojami žodžiai priklauso moteriai. Ji norėjo pasakyti štai ką:
„Pripažįstu tai, kad mano vyras žinotų, jog aš jam neišdavikavau. Nors ir norėjau iš jo pasinaudoti, jis tam nepasidavė ir didelės blogybės neįvyko. Aš ir savęs neapvalau, nes savanaudiškumas skatina blogį.“
(Ibn Kesiro komentaras atitinkamoms Korano eilutėms).
– Abu Hayyanas
taip pat Ibn Kesiro nuomone.
(žr. el-Bahru’l-Muhit, atitinkamos eilutės aiškinimą).
– Šią nuomonę palaikė ir Sejjidas Kutbas.
(Fi Zilal, atitinkamų eilučių aiškinimas).
Mūsų pasirinkimas:
– Pirmiausia, pažymėtina, kad kiekvienas iš šių dviejų skirtingų požiūrių, kurių detalių mes negalime atskleisti, turi jį pagrindžiančius įrodymus.
– Mūsų nuomonė yra, kad šie žodžiai priklauso pranašui Juozapui. Nes:
a.
Didžioji dalis komentatorių
(Ševkânî, Ibn Ašur, atitinkamų eilučių aiškinimas)
jis laikosi šios nuomonės. Logiškiau, kad daugumos, o ne mažumos, kuri yra tos pačios srities ekspertė, nuomonė būtų priimtinesnė.
– Tiems, kurie teigia, kad atitinkamų eilučių kontekstas labiau atitinka moters žodžius, galima pateikti tokį eilučių konteksto paaiškinimą: Valdovo pasiuntinys atėjo pas Juozapą ir paprašė jį išeiti iš kalėjimo. Tačiau Juozapas nenorėjo išeiti iš kalėjimo ir imtis pareigų, kol nebus nutrauktos sklandančios apkalbos ir nebus patvirtintas jo nekaltumas. Todėl jis pasakė: „Tegul valdovas pašaukia moteris ir ištiria situaciją, o tada aš išeisiu“. Pasiuntinys tai papasakojo valdovui, moterys buvo atvestos, jų parodymai buvo paimti ir tiesa paaiškėjo. Kai Juozapo prašymas buvo įvykdytas, pasiuntinys vėl apsilankė pas Juozapą ir pranešė, kad jo nekaltumas buvo patvirtintas. Tada Juozapas…
„Šį klausimą vėl keliu, nes mano tikslas yra jo…“
(jos vyras, kuris yra jos šeimininkas)
kad jis žinotų, jog aš jam už nugaros neišdaviau.”
ir pridūrė:
„Aš nesakau, kad esu be nuodėmės, nes širdis linkusi į blogį, nebent mano Viešpats apgaubtų mane savo gailestingumu. Juk mano Viešpats yra atlaidus ir gailestingas.“
Visa ši nematoma išraiška ir informacija yra paslėpta Korano stiliaus glaustume, kuris yra vienas iš ryškiausių Korano stiliaus ypatumų.
b.
Abdullah ibn Abbas, Mudžahid, Ikrimas, Katada, Dahhak, Ibn Džureidž, Hasan al-Basri, Said ibn Džubeir, Abu Salih, Suddi.
(Taberi, Ibn Ašuras; atitinkamų eilučių aiškinimas)
Tokios nuomonės yra žymiausi Sahabe ir Tabii’in tefsir alimjai.
c
Šių teiginių priskyrimas moteriai atrodo problematiškas. Pavyzdžiui:
„Turiu omenyje, kad aš esu jo…“
(jos vyras yra Azizas arba Juozapas)
kad jis žinotų, jog aš jam už nugaros neišdaviau.”
Šis posakis jai netinka. Nes ji išdavė juos abu. Tie, kurie tai gina,
„kadangi jis bandė įvykdyti išdavystę, bet jam nepavyko, jis nepadarė didelio nusikaltimo, taigi neišdavė.“
jie norėjo jį apšmeižti. Tačiau išdavystė yra ne nusikaltimo įvykdymo faktas, o bandymo jį įvykdyti pavadinimas. Todėl, kai akivaizdu, kad jis įvykdė išdavystę, tokie jo žodžiai…
„nepaaiškinamas“
Tai toks įžūlumas, kad joks sveiko proto žmogus to nepasakytų.
d.
Ypač
„Aš nesakau, kad esu be nuodėmės, nes mano širdis linkusi į blogį, nebent mano Viešpats mane apgaubtų savo gailestingumu, nes mano Viešpats yra atlaidus ir gailestingas.“
Nėra jokio moters profilio, kuris galėtų pasakyti savo nuomonę. Nes, kaip teigė ir Razî,
„Aš nesakau, kad esu be nuodėmės.“
Šis posakis – tai žodžiai, kuriuos ištartų dorybingas žmogus, pasižymintis kuklumu. Šie žodžiai tinka tik šventajam Juozapui, kuris buvo visiškai nekaltas. Moters, kuri, remiantis liudininkų parodymais ir jos pačios prisipažinimais, buvo visiškai kalta, žodžiai „Aš nesakau, kad esu nekalta“ atrodo labai netinkami. Argi ne?
„Tavo siela ir taip nešvari, tai ką tu čia nori išvalyti?“
Taigi,
”
Šventasis Juozapas (Jusufas)
Iš tiesų, siela linkusi į blogį, išskyrus tuos, kuriuos pasigailėjo mano Viešpats.
Tai pasakęs, jis pridūrė: „Negalima pasitikėti savo žemiškaisiais norais. Neleiskite, kad egoizmas ir žemiškieji norai jus apgautų.“
(Nursi, Lem’alar, 21. Lem’a)
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
