Mūsų brangus broli,
Kureišitų pagonys buvo tvirtai nusprendę pašalinti pranašą (s.a.v.) ir tam tikslui vykdė savo veiklą. Tuo metu Visagalis Dievas davė savo mylimam pranašui nurodymą emigruoti.
Pranašas (s.a.v.) kasdien lankydavosi pas Abu Bakrą (r.a.) ryte arba vakare. Tačiau tą dieną, kai gavo nurodymą persikelti, atvyko į Abu Bakro (r.a.) namus vidurdienį, karščiausią valandą, neįprastu laiku, apsivyniojęs galvą. Kai Abu Bakrui (r.a.) buvo pranešta apie Pranašo (s.a.v.) atvykimą, jis nustebo ir…
„Tikrai, pranašas niekada neatvykdavo tokiu metu. Šis jo atvykimas tikrai turi kažkokią priežastį.“
– pasakė jis.
Tada jis įsivedė mūsų Viešpatį (s.a.v.) į vidų ir pasodino jį ant savo pagalvės.
„Mano mama ir tėtis tau pasiaukotų, o, Alacho pranaše, kokios naujienos?“
paklausė jis. Pranašas (s.a.v.) atsakė:
„Visagalis Dievas man leido palikti Meką ir persikelti į Mediną.“
pasakė.
Abu Bakras (ra) smalsiai paklausė:
„Ar man bus suteikta garbė būti tavo palydovu, o Alaho Pasiuntiny?“
paklausė jis.
Prorokas Mahometas (s.a.v.),
„Taip!..”
tai išgirdęs, jo širdis prisipildė džiaugsmo, o akys – džiaugsmo ašarų.
Aisha (tebūnie jai Dievo malonė) šį momentą aprašo taip:
„Iki tos dienos dar nebuvau matęs, kad žmogus taip ašarotų iš džiaugsmo.”
1
Pranašas (s.a.v.) ir Abu Bakras (r.a.) pasamdė vedlį, kuris juos nuvestų į Mediną. Tas vedlys dar buvo pagonis, bet patikimas ir žinomas dėl savo žodžio laikymosi.
Abdullah bin Ureykit
Susitarė. Abu savo kupranugarius atidavė jam. Susitarė susitikti po trijų dienų prie Sevro kalno papėdės.
Po to Pranašas (s.a.v.) atsisveikino su Abu Bekru (r.a.) ir grįžo į savo namus.2
Pranešimas iš arkangelo Gabrieliaus (a.s.)
Tuo metu apreiškimo angelas Gabrielius (as) atėjo pas Pranašą (sav) ir pranešė jam apie pagonių sprendimą, taip pat paaiškino, kokių priemonių jis turėtų imtis:
„Šiąnakt neik miegoti į tą lovą, kurioje iki šiol miegojai!”
Tada Visagalis Pranašas (s.a.v.) pašaukė Hazrat Ali (r.a.) ir
„Šiąnakt miegok mano lovoje! Užsiklok šia žalia, plačia abaja! Nebijok! Tau nieko nenutiks.“
pasakė.
Jis taip pat įsakė Hz. Ali (ra) pasilikti Mekoje, kol jis grąžins jam patikėtas vertybes jų savininkams.
Mekos gyventojai,
„Al-Aminas“ (arab. „Tas, kuriuo galima pasitikėti“)
Jie be galo pasitikėjo Pranašu (s.a.v.), kuriam suteikė „Al-Amin“ (Patikimasis) titulą, ir patikėdavo jam savo brangiausius daiktus, bijodami, kad patys negalės jų apsaugoti. Net ir tada, kai Kureišo vadai nusprendė jį nužudyti, jie vis dar turėjo pas jį daugybę brangių daiktų, patikėtų jam saugojimui. Tačiau jis, nepaisant šio sprendimo, dar kartą parodė savo didybę ir ištikimybę patikėtoms vertybėms, įsakydamas Ali (r.a.) grąžinti jas savininkams.
Pranašo (s.a.v.) namo apgultis
Pagal planą, apie du šimtai pagonių, po du iš kiekvienos genties, ginkluoti kalavijais, susirinko prie Pranašo (s.a.v.) namų, kai praėjo trečdalis nakties. Tarp jų…
Abu Džahilas, Abu Lehebas
ir
Umeja ibn Chalafas
Tarp jų buvo ir žiaurių žudikų bei vadeivų. Žudikai laukė, kol praeis naktis, išauš šviesa ir Fahr-i Âlem išeis iš namų. Mat, pagal jų papročius, nužudyti vyrą jo namuose laikėsi didžiausia bailyste.
Kai aplink Šventąjį Pranašo namą (s.a.v.) apsupo žudikai su kalavijais rankose, jis išėjo iš namų. Paėmęs saują žemės, jis ją metė jiems į galvas ir…
„Jasin Sura“
Jis perskaitė pirmąsias aštuonias eilutes. Nė vienas iš jų jo nematė, jis tiesiog išėjo.
Po kurio laiko juos aplankė vienas iš jų kraštiečių:
„Ko čia laukiate?”
paklausė jis.
„Mes laukiame Mahometo.”
kai jie sakė,
„Muhammedas jau seniai išbarstė ant jūsų žemes ir išėjo iš jūsų tarpo. Pažiūrėkite gi, kaip jūs dabar atrodote.“
taip tarsi tyčiodamiesi iš beprotiškų žudikų. Jie susižvelgė vienas į kitą. Pamatė, kad yra apdulkėję ir purvini. Jie nustebo. Tuojau pat pažvelgė į Šventąjį Namą. Pamatę, kad viduje kažkas guli apsigaubęs abaja,
„Štai, čia guli Mahometas.”
ir taip jie laukė toliau. Iki pat aušros.
Kai ryte pamatė, kad iš lovos keliasi ne pats Pranašas (s.a.v.), o Ali (r.a.), visi labai nustebo ir
„Iš tikrųjų, tai, ką mums sakė, pasirodė esanti tiesa.”
jie taip sakė.
Tada jis kreipėsi į Hazrat Ali (ra):
„Kur yra Muhammedas?”
jie paklausė. Hazratas Ali (ra),
„Nežinau!..”
tai išgirdę, jie nustebo ir nežinojo, ką daryti.
Šiuo atveju Visagalis Dievas savo šventajame apreiškime pasakė:
„O štai, kai kurie netikintys bandė tave sučiupti, nužudyti ir išvaryti iš tavo namų. Jie kėslavo, o Dievas kėslavo prieš juos. Dievas yra geriausias iš tų, kurie kėslus atremia kėslus.“
3
Išnašos:
1. Sūrat al-Hijr, 2/128-129
2. Age, 2/128-129; Tabakât, 1/227-228; Buhari, 2/332; Taberî, 2/245; Uyunu’l-Eser, 1/181
3. Sūros al-Anfāl 30.
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
