Mūsų brangus broli,
Nors musulmonai, emigravę į Abisiniją, išvengė pagonių persekiojimų ir įžeidinėjimų bei galėjo laisvai atlikinėti savo religines pareigas, jie gyveno tremtyje, toli nuo savo gimtinės. Tai juos liūdino.
Praėjus vos trims mėnesiams po paskutinės karavanos migracijos, jie gavo žinią, kad keli Kureišo vadai priėmė islamą. Vadų atsivertimas reiškė, kad pagonys masiškai atsisakė savo tikėjimo ir priėmė islamą.
Sužinoję šias naujienas, 39 asmenų grupė, tarp kurių buvo 6 moterys, manė, kad Meka jau nebėra jiems kančių ir pažeminimo vieta, ir išvyko atgal į savo tėvynę. Tačiau, priartėję prie Mekos, jie sužinojo, kad ši žinia buvo melaginga. Vis dėlto, grįžti atgal jau buvo gana sunku.
Norėdami patekti į Meką, jie turėjo arba pasinaudoti savo pagoniškų giminių ir draugų apsauga, arba likti nepastebėti. Bandymas laisvai įeiti į miestą reikštų pasidavimą negailestingoms priešo rankoms. Todėl kai kurie, nors ir laikinai, pasirinko pasinaudoti pagoniškų giminių ir draugų apsauga. Kiti gi, be jokios apsaugos, slapta įėjo į miestą.
Tuo tarpu kai kurie grįžo į Abisiniją. Jie ten pasiliko iki musulmonų migracijos į Mediną. Vėliau dalis jų, iškart po migracijos, atvyko į Mediną ir prisijungė prie musulmonų. Kiti gi ilgai gyveno Abisinijoje.
Mekkoje apsigyvenę musulmonai iš čia neišvyko iki pat hidžros į Mediną. Tikėjimo ir netikėjimo kovoje jie atkakliai ir tvirtai laikėsi savo įsitikinimų, atlaikydami visus pagonių kankinimus ir persekiojimus.1
1. Ibn Hišam, Sīra: 2/3; Ibn Sa’d, Tabakāt: 1/207.
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
