– Ar tai reiškia, kad tie, kurie netiki šiuo įvykiu, laikomi Gog ir Magog gentimis?..
Mūsų brangus broli,
Abu Saidas (radıyallahu anh) pasakoja: „Pranašas (aleyhissalâtu vesselâm) pasakė:“
„Kijameto dieną Visagalis ir Šlovingasis Dievas pasakys:“
„O Adome!“
sušunka jis. Adomas:
„O mano Viešpatie, štai aš čia, paklūstu Tavo valiai, visa gerovė yra Tavo rankose!“
sako. Štai koks šūksnis pasigirsta:
„Dievas tau įsako išvaryti pragaro šėtonus!“
Adamas klausia:
„O Viešpatie, kokia yra pragaro palata?“
„Devyni šimtai devyniasdešimt devyni iš tūkstančio!”
„Štai tada pamatysi, kaip nėščiosios išmes vaikus, vaikai pasens, o žmonės, nors ir nebus girti, nuo kančios stiprumo apsvaigs.“
Ši žinia labai sukrėtė Ashabą. Jo veidas net pakeitė spalvą.
„O Alacho pasiuntiny! Kas iš mūsų pateks į tą vieną iš tūkstančio?“
„jie pasakė,”
„Iš Jėcūco ir Mėcūco bus devyni šimtai devyniasdešimt devyni, o iš jūsų – vienas. Žinokite ir tai: jūs tarp žmonių esate kaip juodas plaukas baltame jaučiui arba baltas plaukas juodame jaučiui.“
[Buhârî, Tefsîr, Hac 1, Enbiya 7, Rikak 46, Tevhid 32; Muslim, Iman 379, (222).]
Visų pirma,
Korane ir hadisuose aprašytų, kaip netikėliai, Je’džudžo ir Me’džudžo vadinamų žmonių skaičius patvirtina šį santykį.
Šiame autentiškame hadise, kurį galima rasti ir tokiuose patikimuose šaltiniuose kaip Buhari, matome, kad į rojų pateks tik vienas iš tūkstančio tikinčiųjų, o devyni šimtai devyniasdešimt devyni iš tūkstančio pateks į pragarą. Šis mažas skaičius tų, kurie pateks į rojų, netgi labai išgąsdino ir išbalino veidus pranašo draugų (Ashab).
Tačiau Kirmani teigia, kad nereikėtų pasitikėti pasakojime nurodytu skaičiumi, ir kad nurodytas skaičius netrukdo tikintiesiems būti gausesniems, ir
„Pirmasis iš čia paminėtų dviejų skaičių, būtent
‘vienas’
su trūkumu, o antrasis – tai
‘devyni šimtai devyniasdešimt devyni’
turėta omenyje daugiskaita.”
sako.
Taigi, skaičius, vartojamas kalbant apie tuos, kurie pateks į rojų, yra užuomina į mažumą; o skaičius, vartojamas kalbant apie tuos, kurie pateks į pragarą, yra užuomina į gausybę.
Taip pat Ibn Hadžeras,
„Atsižvelgiant į visus Adomo vaikus, tikinčiųjų skaičius gali būti labai mažas.”
sako.
Pagal antrąją interpretaciją:
Hadise minimi „pragaro gyventojai“ reiškia ne tik tuos, kurie ten pasiliks amžinai – netikėlius, bet ir nusidėjėlius, kurie ten pateks tam tikram laikui. Jų skaičius gali siekti net devynis šimtus devyniasdešimt devynis iš tūkstančio.
Tas pats skaičius, kalbant apie tuos, kurie pateks į rojų, gali būti taikomas ir tiems, kurie pateks į rojų tiesiai, be patekimo į pragarą. Šis skaičius šiuo požiūriu yra pagrįstas. Taigi, kartu su tais, kurie išeis iš pragaro ir pateks į rojų, šis skaičius padidės daugybę kartų.
Tie, kurie klauso sveiko proto, apreiškimo ir angelų įkvėpimo, išlaikys egzaminą, o tie, kurie klauso savo žemiškų aistrų ir šėtono šnabždesių, egzaminą pralaimės.
Daugumos žmonių pralaimėjimas neturėtų būti laikomas pralaimėjimu visai žmonijai. Šis išbandymas vertina ne kiekybę, o kokybę; ne skaičių, o vertę. Vienas, laimėjęs šį išbandymą, Dievo akyse yra vertingesnis už milijoną pralaimėjusių.
Taip, tiesa, kad dauguma žmonių pateks į pragarą. Tačiau vertė slypi ne kiekybėje, o kokybėje. Net jei iš šimto kiaušinių, padėtų po višta, devyniasdešimt suges, vis tiek verta tęsti šį procesą, kadangi dešimt iš jų gali tapti vertingais viščiukais. Nes jei šie kiaušiniai nebus inkubuojami, jokių viščiukų nebus. Negalima atsisakyti didelės naudos dėl nedidelės žalos. Dešimties išlikusių kiaušinių vertė ne tik kompensuoja devyniasdešimties sugedusių nuostolius, bet ir atneša papildomą pelną.
Jei nebūtų išbandymų, nebūtų galimybės atsirasti tokioms žvaigždėms kaip pranašai, pradedant nuo pranašo Mahometo, ir šventieji. Tie, kurie neturi jokios vertės Kūrėjo akyse…
–bandos tipo–
Neleisti atsirasti tokiems aukštos kokybės žmonėms, kurių kiekvienas vertas viso pasaulio, neatveriant jiems išbandymo kelio, kad daugybė netikėlių nepatektų į pragarą, visiškai prieštarauja begalinei Dievo išminčiai.
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
