– Ar pranašo Saliamono (a.s.) prašymas „Suteik man tokią valdžią (karalystę), kokios niekas kitas po manęs neturės“ neprieštarauja askezei?
– Ar yra leistinas noras dominuoti?
– Hadituose, o ypač sufijinėje literatūroje, randame draudimą siekti aukštų pareigų ir raginimą į asketizmą. Kaip galima paaiškinti šį akivaizdų prieštaravimą, kylantį iš šios ajetės?
Mūsų brangus broli,
Ši malda yra frazė, paimta iš Korano:
„Viešpatie, – tarė jis, – atleisk man ir suteik man tokią valdžią, kokios niekas kitas po manęs nepasieks. Tik Tu vienas esi begaliniai gailestingas!“
(Sad, 38/35)
Kaip ir pranašas Saliamonas (a.s.), Dievo
„Koks jis buvo geras žmogus”
kurį jis gyrė
(Sad, 38/30),
kad jis turi su savimi tam tikrą artumo laipsnį
pranešė
(Sad, 38/40)
Didis pranašas šia malda siekė tapti daugelio išminties ir gailestingumo šaltiniu.
Pavyzdžiui:
– Tol, kol žmogaus širdis yra su Dievu ir jis jaučia savo atsakomybę.
Meilė turtui nėra bloga, nes vertingi daiktai tokiems žmonėms suteikia pasaulietiškos laimės, o taip pat padeda jiems labiau prisiminti ir dėkoti Dievui, kuris jiems tuos daiktus davė.
– Nėra nieko blogo, jei asmuo, panašiai kaip Saliamonas, siekia aukščiausios politinės galios ir valdžios, su sąlyga, kad jis savo egzistenciją ir galią skiria Dievo keliui, siekdamas įtvirtinti žemėje teisingumą, gerumą ir teisumą, neleisdamas turtui ir valdžiai užmiršti Dievą, atpažindamas savo klaidas ir nedelsdamas atgailaudamas ir atsiprašydamas, laikydamasis teisingumo ir atsispirdamas kenksmingiems savo ego poreikiams.
Be to, teigiama, kad Saliamonas,
„Duok man tokią valdžią (turtą), kurios niekas po manęs negalėtų pasiekti.“
Taip pat teigiama, kad jis meldėsi Dievui ne politinės valdžios, o galios daryti stebuklus, kuri būtų skirta tik jam, kaip pranašui. Iš tiesų, po šios eilutės,
„Tada, Jo įsakymu, mes paklūdinome jam vėją, kuris švelniai pūtė į bet kurią Jo norimą pusę, visus statytojus ir nardytojus – šėtonus ir kitas grandinėmis surištas būtybes.“
(Sad, 38/36-38)
su savo eilutėmis pranašui Suleimanui
suteiktos stebuklingos galios
yra aprašoma.
(žr. Razi, atitinkamos eilutės aiškinimas)
Štai vienas iš hadisų, pasakojančių apie šią temą:
„Vakar vakare vienas iš džinų, ifritas, staiga bandė man pakenkti, kad sutrikdytų mano maldą. Bet Dievas mane apsaugojo. Aš jį nugalėjau. Iš tiesų, aš labai norėčiau jį pririšti prie vienos iš šios mečetės kolonų. Taip ryte visi pamatytumėte…“
(arba jūs visi)
jį pamatytumėte; bet vėliau prisiminiau savo brolio Suleimano žodžius:
„O Viešpatie, atleisk man ir suteik man tokį turtą, kokio niekas kitas po manęs nebus vertas!“
jis pasakė. O Dievas jį nuvijo šalin, lyg šunį.
(žr. Muslimas, Mesacid, 39)
Šventojo Suleimano (a.s.)
„Man priklauso turtas, kuris po manęs nebetiks niekam kitam“
(valdymo laikotarpis)
daryk gerus darbus.”
Šis prašymas rodo turtą ir valdžią tiek kiekybės, tiek kokybės atžvilgiu. Iš tiesų, aiškiai suprantama iš eilutės, kad Saliamonas (a.s.) turėjo galingus jūrų laivynus ir tuo metu nenugalimas kavalerijos pajėgas, valdęs teritoriją tarp Omano įlankos, Adeno įlankos ir Raudonosios jūros. Tai, kad po jo joks pranašas neturėjo tokios galingos valdžios, yra neabejotina. Jis mylėjo šį turtą ir palaiminimus, nes jie jam padėjo prisiminti savo Viešpatį. Jo valdžia ir djinams taip pat yra ypatingas dalykas.
Taigi, iš šio sakinio galima suprasti du dalykus:
Pirma,
tokia dovana, kuri nebuvo suteikta jokiam pranašui po jo;
antra,
Gali būti, kad jo įpėdiniams ir palikuonims nebus verta paveldėti tokio turto. Juk po Saliamono (a.s.) buvo ir tebėra tokių, kurie valdė didesnę teritoriją ir turėjo didesnę valdžią. Tačiau kokybine prasme jo valdžiai prilygstančios valdžios nebuvo ir nėra. Nes jis valdė ne tik žmones, bet ir džinus.
Atsižvelgiant į tai, kad po pranašo Saliamono (a.s.) mirties jo įpėdinis nesugebėjo išlaikyti įkurtos karalystės nei kiekybiniu, nei kokybiniu požiūriu, atrodo, kad antrasis aiškinimas yra teisingas.
Štai tokia buvo pranašo Saliamono (a.s.) malda:
– Atlikti Dievo nustatytas pareigas,
– Teisingai valdyti jo turtą, paskirstyti jo sukurtus dalykus pagal jų padėtį ir rangą bei nustatyti jiems ribas,
– Išlaikyti finansinius įsipareigojimus, kuriuos nustatė Dievas,
– Gerbti religijos simbolius,
– Viešai išpažinti savo tikėjimą,
– Išsaugoti ištikimybę paklusnumui jam,
– Nustatyti galiojančias Dievo taisykles ir įstatymus Jo tarnams,
– Ir tai įvyko tam, kad įvykdytų savo pažadus, kurių niekas iš jo kūrinių nežinojo, kaip jis apreiškė savo angelams.
Iš tiesų, Visagalis Dievas sako:
„Aš tikriausiai žinau tai, ko nežinote jūs.”
(Al-Baqarah, 2:30)
taip pasakė. Neįmanoma, kad Saliamono (a.s.) šis prašymas būtų buvęs skirtas vien tik pasaulietiniams dalykams. Juk jis, kaip ir visi kiti pranašai, buvo vienas iš tų, kurie labiausiai atsisakė pasaulietiškų dalykų tarp visų Dievo sukurtų.
Jis troško šio pasaulio turto vien tik dėl Dievo.
Daroma prielaida, kad jis norėjo turėti turtą, kuris po jo mirties niekam kitam neatitektų.
kad būtų aiškiai matoma jo padėtis ir pranašumas Dievo akyse tarp visų tvarinių danguje ir žemėje
Tai buvo dėl to, kad pranašai tarsi varžėsi tarpusavyje dėl savo padėties Dievo akyse. Kiekvienas troško turėti ypatingą vietą, kuri liudytų jo padėtį Dievo akyse.
Štai kodėl Pranašas (s.a.v.), kai jam buvo suteikta galimybė sučiupti ir sustabdyti jį nuo maldos trukdymo norintį demoną, iš pradžių norėjo jį surišti, bet vėliau, prisiminęs savo brolio Suleimano (a.s.) maldą, paleido jį, padaręs jį mažesniu (niekingu).
Jei po jo kam nors būtų suteikta panaši galia, jis nebūtų išskirtinis. Pranašas (s.a.v.) žinojo, kad šėtonai buvo pavaldūs Saliamonui (a.s.), ir kad jo malda, kad tokia galia nebūtų suteikta niekam po jo, buvo išklausyta. Atrodo, kad jis nenorėjo dalintis šia savybe su niekuo kitu.
(žr. Kurtubi, el-Camiu li Ahkâmi’l-Kur’an, atitinkamos eilutės aiškinimas)
Pasak Kadı Beyzâvi, kadangi valdžia virš džinų buvo išskirtinai skirta pranašui Suleimanui (a.s.), pranašas Mahometas (a.s.) nesurišo džino, kurį jis laikė. Arba jis atsisakė jį surišti dėl savo kuklumo.
(Kadi Beizavi, Esrar’ut-Te’vil, atitinkamos eilutės aiškinimas)
Džinai gyvena žemėje kartu su mumis.
Tarp jų yra ir tikinčių, ir netikinčių, kaip ir tarp žmonių. Jų netikintieji vadinami šėtonais.
Ir angelų, ir džinų egzistavimas aiškiai nurodytas Korano eilutėse ir hadisuose.
Hadise paminėta
„Aš prisiminiau savo brolio Suleimano žodžius…“
Šiuo teiginiu turima omenyje 35-oji Sād suros eilutė, kurios vertimą pateikėme hadisoje.
Pranašo (s.a.v.) ir Saliamono (a.s.) broliškumas gali būti aiškinamas religijos pagrindų ar jų šariatų panašumu. Be to, pranašai yra broliai, kilę iš vieno tėvo. Iš tiesų, Pranašas (s.a.v.) sakė:
„Visi pranašai yra broliai, kilę iš vieno tėvo; jų motinos skirtingos, bet religija viena.“
(
žr. Buhari, Enbiya 48)
prašo.
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
