– Kaip moteris, kuri ruošiasi užsidaryti, turėtų psichologiškai pasiruošti? – Kaip ji turėtų įveikti tokius klausimus kaip „ką pasakys kiti“?
Mūsų brangus broli,
1.
Visų pirma, jis stengsis sustiprinti savo tikėjimą Dievu ir pomirtiniu gyvenimu. Nes rytoj jis…
Didžiajame teisme vienintelis teisėjas yra Dievas.
– savo begaline išmintimi ir galia –
tikėti, kad jis yra visur ir visada, kad jis atidžiai stebi, ar laikomasi jo įsakymų ir draudimų.
Tai neleidžia užsispirti bet kokioje nuodėmėje. Nes nepaisyti Kūrėjo, gyvybės davėjo, po mirties priimtojo Dievo valios, o labiau rūpintis kelių žmonių nuomone, bijoti kaimynų/giminaičių pasmerkimo, bet nebijoti Dievo pasmerkimo, yra nepaaiškinama nei protu, nei išmintimi, nei sąžine.
Visos pasaulio draugystės
visų vertybių, visos pagarbos, visų minios, visos pompastikos
iki pat kapo durų
Toliau, žmogus, nuoširdžiai tikintis, kad jo tikėjimas nieko nevertas, nepaisant šio tikėjimo, vertina pasaulietiškus, laikinus, kūniškus malonumus labiau nei dieviškus įsakymus ir draudimus, kurie yra vienintelė vertybė anapus kapo, ir nuolat atkakliai nusideda, o tai rodo, kad jo tikėjimas yra toks silpnas, kad neturi jokios įtakos. Norint pakelti tikėjimą iš įsivaizduojamos būsenos į tikrąją, ypač šiais laikais, būtina jį patvirtinti. Tai reiškia, kad reikia skaityti knygas, kurios nagrinėja tikėjimo pagrindus ir įtvirtina juos širdyje.
2.
Iš tiesų, nėra jokio etapo, kurį žmonės galėtų nustatyti vykdydami bet kokį islamo įsakymą. Nes šie įsakymai buvo apreikšti ir įvykdyti prieš penkiolika amžių. Tiktai, kai palyginame savo tikėjimą, kurio poveikis yra labai silpnas, su šio amžiaus vyraujančiomis tradicijomis,
„Jei neįmanoma pasiekti visko, tai nereiškia, kad reikia viską apleisti.“
Pagal taisyklę, tiems, kurie negali iš karto apsivilkti tobulos hidžabos, galime pasiūlyti tokį palaipsninį/pakopinį kelią – su sąlyga, kad jie patys prisiima atsakomybę ir naštą.
Pirmiausia, psichologiniu požiūriu, galima apsvarstyti štai ką:
Žmonės bijo būti pasmerkti. Bijoma, kad užsidėjus hidžabą, kai kurie žmonės gali nepritarti. Šiai baimei reikia atsakyti taip: koks skirtumas, kad keli žmonės žiūrės kreivai, kai yra Dievo palankumas, angelų maldos ir nuoširdžių tikinčiųjų dvasinis pritarimas?!… Koks skirtumas, kad visas pasaulis pyksta, kai Dievas patenkintas?!… Dievo…
„Šaunu, mano tarnas!”
Kas gali būti svarbiau už tai, kad žmogus būtų dvasiškai pasiruošęs priimti tokį komplimentą, žinodamas, kad jis nepalyginamai pranašesnis ir svarbesnis už visus kitus komplimentus pasaulyje?
Kaip žinia,
„Tikėjimas yra ir šviesa, ir jėga…“
Norėdami pasinaudoti šia šviesia tikėjimo jėga, turime nukreipti tą prožektorių į savo sąžinę ir sąmonę. Kad pasiektume tokį tikėjimo sąmoningumą, turime melstis penkis kartus per dieną.
-Galvodamas, kad esu Dievo akivaizdoje-
Reikia stengtis atlikti tai su dideliu nuoširdumu ir gražiai. Nes tik nuolat atliekamos maldos įsirėžia į širdis ir sąžines.
Tada dažnai,
kad pasaulietiškas gyvenimas gali bet kada nutrūkti,
todėl
ir ovacijos, ir spardymas bet kuriuo metu gali baigtis.
Reikia pagalvoti. Tiems, kurie prieštarauja apsirengimui;
„Ar galėtumėte man padėti mano kape? Ar galėtumėte mane išgelbėti nuo pragaro sargų? Ar galėtumėte mane apginti prieš Dievą?“
Įsivaizduokite, kad esate pasiruošę paklausti… Ar mes klausysimės šių bejėgių, vargšų žmonių balsų, kurių žodžiai neturi jokios vertės pomirtiniame gyvenime, ar klausysimės Dievo, kurio rankose yra viskas, įsakymų?
Jei nuspręsite visomis jėgomis paklusti Dievo įsakymui ir apsirengti tiek skraiste, tiek ir galvos apdangalu, galime patarti: iš pradžių galite pasirinkti modernų, bet kuklų drabužį, atitinkantį tesettür (islamišką aprangos kodą), be čadoro ar mantijos. Jei tai atrodo per sunku, pradėkite nuo suknelių, palaipsniui pereidami prie tesettür, o vėliau, tinkamu metu, užsidėkite ir galvos apdangalą. Vėliau galite apsivilkti modernią mantiją. Mūsų nuomone, geriausia būtų surinkti drąsą ir iš karto apsirengti suknelę ir galvos apdangalą, atitinkančius tesettür, ir taip vienu ypu įveikti galimas neigiamas reakcijas.
3.
Žemiau pateiktas dialogas
Ibrahimas ibn Edhemas
tai vyksta tarp žmogaus, kuris nori atgailauti ir atsisakyti maišto prieš Dievą. Tikimės, kad tai bus svarbus indėlis:
Pas vienas vyras atėjo pas Ibrahimą ibn Ethemą; tarp jų įvyko toks pokalbis:
Vyras:
–
O Eba Ishak (Ibrahim ibn Edhemo kunja)!… Aš padariau daug nuodėmių ir nuskriaudžiau savo sielą. Prašau, patark man ir įspėk mane, galbūt aš pasitaisysiu.
Ibrahimas:
– Nereikia per daug liūdėti; jei tu priimsi ir įvykdysi penkis dalykus, nesvarbu, kiek nuodėmių padarysi, tau tai nepakenks.
– Kas tai yra?..
– Pirmiausia, tai yra:
Jei nori maištauti prieš Dievą, tiesiog nevalgyk Jo teikiamos duonos, ir viskas bus gerai.
– Kaip tai gali būti?.. Viskas, kas yra žemėje, yra Jo aprūpinimas. Tai ką aš valgysiu?
– Ei, vyruok! / – Ei, bičiuli!
Ar tau dera vienu metu naudotis Dievo palaiminimais ir kelti maišto vėliavą prieš Jį?
– Gerai, o kas yra antrasis?
– Antra:
Kai tik nori maištauti prieš Dievą, bent jau tuo metu palik Jo šalį, eik kitur!
– Tai dar labiau neįmanoma; nėra tokios vietos, kuri nebūtų Jo nuosavybė, kad galėčiau ten nueiti.
– Ei, vyruok! / – Ei, bičiuli!
Argi galima gyventi Dievo žemėje, valgyti Jo teikiamas gėrybes ir tuo pačiu Jam priešintis?
– Na, o kas trečias?
– Trečia:
Jei gyveni Dievo žemėje ir valgai Jo teikiamą maistą, o tavo širdis vis dar nori maištauti, bent jau surask tokį būdą, kad Jis tavęs nematytų, kai nusidedi.
– O Ibrahime! Ką tu kalbi? Ar įmanoma ką nors nuslėpti nuo Dievo, kuris žino visus slaptus dalykus?
– Drauge!.. Kokia logika pateisina maištą prieš Dievą, kai gyveni Jo žemėje, valgai Jo duotą maistą ir Jis aiškiai mato savo tarnus?
– Teisingai! Ar galėtum pasakyti ir ketvirtąjį?
– Ketvirtoji:
Tu niekada nepriėmei to, ką aš sakiau. Bent jau padaryk štai ką:
Kai mirties angelas ateis paimti tavo sielos, paprašyk jo, kad jis tau suteiktų laiko atgailauti už savo nuodėmes ir atlikti gerus darbus!
– Ar Azraelis kada nors su tuo sutiktų?
–
Mielas drauge!.. Tu negali nugalėti mirties. Tu negali uždaryti kapo durų. Tu negali susitarti su Azraeliu, kad bent kuriam laikui atidėtum jo darbą. Sakyk man, dėl Dievo meilės, kaip tu išsigelbėsi?
– Supratau. Prašau, pasakykite ir penktąjį.
– Penktasis punktas yra šis:
Žinai, kad šiame pasaulyje, nusidėjus prieš Dievą, paskui tave visą amžinybę persekios pragaro sargai. Jei turi jėgų, pasipriešink, kai jie tave trauks į pragarą. Taip galėsi išvengti bausmės ir laisvai nusidėdinėti!..
– O, Ibrahimai!.. Juk žinai, kad nei jie manęs paliks, nei aš nuo jų atsikratysiu.
– Tai, jeigu turi kitą išsigelbėjimo būdą, tai pasakyk jį?!..
Pasak legendos, šis vyras po to įvykio nuoširdžiai atgailavo ir visą savo likusį gyvenimą darė gerus darbus.
(žr. Niyazi Beki Rahman Suresi tefsirą, 33-iojo ajato paaiškinimą)
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
