– Laisvos moterys negali išeiti į gatvę su galvos apdangalu ir ilga suknele, nes kitaip jos atrodys kaip vergės. Tačiau jos gali skirtis nuo vergių užsidengdamos veidus.
– Ką tiksliai nori pasakyti Zemahšeris 59-ajame Ahzab suros ayete?
– Ar ji mano, kad veido dengimas yra privalomas?
Mūsų brangus broli,
Zamahšeris, aiškindamas 59-ąją Ahzab suros eilutę, pabrėžia joje nurodytą dalyką, būtent:
„Kai laisva moteris išeina į viešumą, ji turi vilkėti tokį drabužį, kuris ją atskirtų nuo vergės, kad išvengtų priekabiavimo ir persekiojimo, kuriuos gali patirti vergės.“
Kitaip tariant, laisvos moters drabužiai turėtų skirtis nuo vergės aprangos, kad būtų aišku, jog ji yra laisva.
Šiame ajete ši suknelė
džilbabas
taip pat paminėta. Zemahšeris mini du pasakojimus apie džalbą.
Pirma:
Džilbabas
asilas
su
rida
tai yra tarpinis variantas tarp suknelės ir sijono,
Tai yra drabužis, kurį moteris užsideda ant galvos ir nuleidžia ant krūtinės.
šis pareiškimas yra aktualus ir šiandien
ilgus galvos apdangalus, tokius kaip skaros ar šalikai
apima.
Antra:
Remiantis Zemahšeri’o nuomone, kurią jis cituoja iš Ibn Abbaso, tai yra drabužis, dengiantis moterį nuo galvos iki kojų. Šiuo požiūriu, cilbabas yra…
paklodės, apdangalai, tokie kaip ihramai
galima sakyti, kad taip yra.
Zamahšari šioje ajetoje
„iš savo apdarų“
esantis
„min“
nurodo, kad tai reiškia dalį, o ne visumą, t.y. reiškia dalį jų drabužių / apsiaustų.
Tai galima interpretuoti dvejopai.
Pirma,
Laisva moteris, skirtingai nuo sugulovių, turi kelias sukneles, kai kurios iš jų yra apatinės, o kai kurios – viršutinės.
Antrasis
, tai yra jos dalinis apsidengimas džilbab’u. Tai vyksta taip:
Ji užsideda savo džilbabą ant antakių, o paskui dalį jo užlenkia ir uždeda ant nosies.
Apibendrinant
Šiuo klausimu Zamahšeris, kaip ir sunitų mokslininkai, remdamasis kai kuriomis tradicijomis, pateikia paaiškinimus dėl hidžabo ir kitų panašių dalykų. Čia nėra jokio pojūčio, kad jis laikytųsi kokio nors konkretaus mazhabo.
Kaip ir kai kurie mokslininkai, jis taip pat
kad moteris taip pat turėtų užsidengti veidą
galima sakyti, kad jis tai gynė.
Šis klausimas yra diskutuotinas ir tarp sunitų mokyklų. Šios ir panašių eilučių interpretacijos, taip pat susiję hadisai, yra diskusijos šaltinis.
Daugiau informacijos šiuo klausimu rasite pas Muhammedą Ali es-Sabuni.
Revaiu’l-Beyan Tefsiru Ayati’l-Ahkam (Teisės normų aiškinimas Korano eilutėse)
galima paskaityti jo kūrinį pavadinimu.
Norėdami gauti daugiau informacijos, spustelėkite čia:
– Kas yra džilbabas (išorinis apdangalas)?
– Ką reiškia, kad moterys turi apsirengti taip, kad nebūtų atpažintos (Ahzab, 59)?
Zemahšeri tefsirinin originalas:
O, pranaše, pasakyk savo žmonoms, dukterims ir tikinčiųjų moterims, kad jos apsigaubtų savo apsiaustais. Tai geriau, kad jos būtų atpažintos ir nebūtų užgauliojamos. O Dievas yra atlaidus ir gailestingas.
Džilbabas: platus drabužis, platesnis už khimarą ir trumpesnis už rida, kurį moteris apsivynioja ant galvos, o jo dalis lieka krintanti ant krūtinės. Ibn Abbasas (tebūna jam Dievo malonė) sakė: „Rida – tai drabužis, dengiantis nuo viršaus iki apačios.“ Taip pat sakoma: „Milhafa – tai bet koks drabužis, kuriuo galima apsisaugoti nuo šalčio ar kitų dalykų.“ Abu Zubaydas sakė…
:
Apsigobęs nakties tamsos apsiaustu.
Ir reikšmė.
{Jos turėtų apsigaubti savo apsiaustais}
Jos uždengia jomis savo veidus ir kūnus. Sakoma: „Jei moters drabužis nuslysta nuo veido, pridenk savo veidą drabužiu“, nes moterys ankstyvajame islame, kaip ir pagoniškais laikais, buvo apsirengusios netvarkingai, moteris pasirodydavo su šarvais ir šydu, skirdamosi nuo vergės. Jaunuoliai ir šelmiai, kai jos naktį eidavo atlikti savo reikalų prie palmių ir laukų, puldinėdavo verges, o kartais ir laisvas moteris, apsimesdami, kad jos vergės, sakydami: „Manėme, kad ji vergė“. Todėl joms buvo liepta skirtis savo apranga nuo vergių, dėvint mantijas ir šydus, dengiant galvas ir veidus, kad jos būtų gerbiamos ir nepatrauklios, kad niekas į jas nekreiptų dėmesio. Tai ir yra jo žodžiai.
Tai labiau padeda jas atpažinti.
Kas labiau ir tinkamiau turėtų tai žinoti, kad jos nebūtų užpultos ir nepatirtų to, kas joms nemalonu? Jei paklaustumėte: ką reiškia {
iš
} viduje
{iš savo apsiaustų}
Sakiau: Tai dėl skiriamumo. Tačiau: jeigu skiriamumo reikšmė gali turėti dvi puses, viena iš jų: kad jos apsirengtų dalimi savo drabužių, turint omenyje, kad laisva moteris nebūtų apsirengusi tik marškiniais ir šaliu, kaip vergė ar tarnaitė, o turėtų bent du drabužius namuose. Antra: kad moteris nuleistų dalį savo drabužio ir uždengtų veidą, kad būtų atskirta nuo vergės. Ibn Sirinas sakė: Aš paklausiau Ubaidos as-Sulaimani apie tai, ir jis atsakė: kad ji uždėtų savo apsiaustą virš antakių ir tada jį pasuktų, kad uždengtų nosį. As-Suddi sakė: kad ji uždengtų vieną akį ir kaktą, o kitą pusę, išskyrus akį, paliktų atvirą. Al-Kisa’i sakė: kad jos apsirengtų savo drabužiais, juos prigludindamos prie savęs, turėdamas omenyje prigludinimą, kaip artumą.
{Ir Dievas yra atlaidusis}
Dėl to, kas iš jų praeityje buvo padaryta iš aplaidumo, bet vėliau atgailauta; nes tai yra tai, ką galima suprasti protu.
.
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
