Mūsų brangus broli,
Tevhid: reiškia „vienybė“, „tikėjimas, kad nėra kito dievo, tik Dievas“, „Lâ ilâhe illâllah“ (Nėra dievo, tik Dievas) kartojimas.
Kai kalbama apie Tevhidą, iškart į galvą ateina žodžiai „lâ ilâhe illâllah“. Šie žodžiai vadinami Tevhido žodžiais ir reiškia, kad nėra kito tikro dievo, tik Allahas.
Šiam egzistencijos pasauliui yra pritaikyti įvairūs palyginimai. Vienas iš jų – „visatos rūmai“. O monoteizmas – tai tikėjimas, kad šių rūmų valdovas yra vienas, vienintelis ir kad jam nieko negalima prilyginti.
Visatos rūmų pamatas nepriklauso vienam, o lubos – kitam. Šių rūmų kilimai, lempos ir kiti daiktai neatvežti iš kitos karalystės ir čia nesumontuoti. Viskas rūmuose, ir svarbiausia – kiekvienas svečias, gimsta iš pačių rūmų. Pažvelkime į gėlę: joje yra dalis visko, kas yra rūmuose, nuo žemės iki saulės. Pažvelkime į žmogaus kūną: jame taip pat yra elementai, kurie yra šių rūmų pamatai.
Kalnai tarsi krėslai išsidėstę lygumose. Bet ne atnešti iš kitur, o iškilę iš pačios lygumos. Vaisiai kabo ant šakų. Ne importuoti iš kitos vietovės, o išaugę iš paties medžio.
Kūdikis sėdi motinos glėbyje. Jis atsirado ne iš kitos šalies, o augo jos įsčiose. Saulė tapo šios pilies žibintu. Ji nebuvo nupirkta iš kitur, o sukurta kartu su dangumi.
Šiame pasaulyje esančios begalinės būtybės suvienytos, sujungtos, tarp jų užmegzti ryšiai, ir šis būtybių pasaulis įgavo rūmų formą. Tai suvokiantys žmonės taria „La ilahe illallah“ (Nėra dievo, tik Dievas) ir žino, kad šie rūmai su viskuo, kas juose yra, priklauso tik Dievui ir yra Jo kūrinys.
Tevhid žodis reiškia, kad nėra kito dievo, tik Allahas, tačiau šiame žodyje esantis vardas „Allah“ apima visus dieviškuosius vardus, todėl jis taip pat reiškia: „Nėra kito gyvybės davėjo (Muhyi), tik Allahas, nėra kito kūrėjo (Halik), tik Allahas, nėra kito valdovo (Malik), tik Allahas.“ Taigi, šiame tevhido principo išpažinime slypi tiek pat tevhido formų, kiek yra dieviškųjų vardų.
Kai kurie mūsų mokslininkai vienybę (tevhidi) skirsto į dvi dalis: „mokslinę“ ir „praktinę“. Pagal šią klasifikaciją, žinojimas, kad Dievas yra vienas ir kad visos vienybės visatoje rodo Jo vienybę, yra mokslinė vienybė. Praktinė vienybė – tai šios vienybės tikėjimo visiškas viešpatavimas žmogaus veiklos sferoje.
Šventosios Fatihos eilutė „Iyyake na’büdü ve iyyake nestain“ moko praktinio tauhido: „Tik Tau mes tarnaujame ir tik iš Tavęs mes prašome pagalbos.“ Mes atsigręžiame tik į Tavo nurodytą kryptį, tik Tavo akivaizdoje mes susikabiname rankomis, tik Tau mes lenkiamės ir krentame ant žemės. Mes savo protą skiriame tik tam, kas Tau patinka, ir savo širdyje puoselėjame tik tas meiles, kurios Tau patinka.
Tik vienam Dievui tarnaujantis žmogus išsivaduoja iš žeminančio stabų garbinimo, o tik iš Jo pagalbos prašantis tarnas išsivaduoja iš priklausomybės priežastims ir tampa nepriklausomas nuo įvykių. Jis visiškai pasitiki savo Viešpačiu ir randa prieglobstį Jame. Tai yra ne tik aukščiausias malonumas, bet ir didžiausia jėga.
Iš tiesų, kelias į tobulą tikėjimą eina per tobulumą tiek teoriniame, tiek praktiniame monoteizme.
Tevhidas apima ne tik tai. Tevhidas taip pat taikomas ir Dievo savybėms, vardams ir veiksmams. Tai galima apibendrinti taip:
Tevhid-i Ef’al:
„Žinoti, kad prie daiktų sukūrimo ir valdymo priežasčių neturi jokios įtakos“, „tikėti, kad vienintelis kūrėjas yra tik Dievas“.
Tevhid-i Sıfat:
„Tai reiškia, kad nereikia priskirti atskiro egzistavimo savybėms, tokioms kaip žinojimas, galia ir valia, kurios priskiriamos kūriniams, žinant, kad jos taip pat yra Dievo kūriniai.“
Tevhid-i Zât:
„Žinoti, kad kiekviena būtybė yra beveik niekas Jo esybės ir egzistencijos akivaizdoje.“
Gyvenimo suteikimas, mirtis, išgydymas, vedimas į tiesų kelią, aprūpinimas – visa tai yra atskiri veiksmai. Šie veiksmai, kurių yra be galo daug, remiasi tomis pačiomis savybėmis. Šios savybės yra „gyvybė, žinojimas, galia, klausa, regėjimas, valia, kalba, kūrimas“. Žinoti, kad visi begaliniai veiksmai, vykdomi sukurtame pasaulyje, kyla iš šių dieviškų savybių, tai yra veiksmo vienybė (tevhid-i ef’al). O priskirti šias savybes vieninteliam subjektui – tai yra esybės vienybė (tevhid-i zât).
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
