– Ar galėtumėte paaiškinti frazę „Padarykite savo namus maldos vietomis“, kuri minima 87-oje Yunus Sūros eilutėje?
– Ar senovės tautose buvo maldos ir kiblos (maldoje atsigręžiamos krypties) tradicijos?
Mūsų brangus broli,
Tai, kad Mozė ir jo brolis gavo nurodymą paruošti namus savo tautai Egipte, buvo interpretuojama įvairiais būdais.
Kai kurie aiškintojai tai sieja su vėliau atėjusiu nurodymu melstis.
Ibn Ašūras pareiškė, kad šie aiškinimai neatitinka istorinių faktų, ir savo nuomonę paaiškino taip: čia nurodymas paruošti namus reiškia, kad iš dviejų minėtų pranašų buvo reikalaujama, kad jie savo tautiečiams duotų nurodymus šia linkme.
Kadangi izraelitai anksčiau gyveno netoli Memfio miesto, pietinėje Egipto dalyje, šioje eilutėje turima omenyje, kad jie turėjo įsikurti kitose Egipto vietose. Visagalis Dievas, žinodamas, kad izraelitai netrukus – Jo leidimu ir pagalba – paliks Egiptą, nebūtų prašęs jų statyti šventyklų; šiuo įsakymu jie turėjo įsikurti kitose vietose, tikriausiai palapinėse ar panašiose laikinosiose būstose, ruošdamiesi išvykimui. Šią interpretaciją patvirtina ir Toros tekstai.
Kaip pažymėjo Ibn Ašuras, iki tol, kol pranašui Mozei (a.s.) buvo nurodyta melstis atsisukus į Jeruzalę, jis meldėsi atsisukęs į Kaabą, kuri buvo pranašo Abraomo (a.s.) kibla, ir tai paminėta ayate.
Aiškinant eilutėje esančių įsakymų formą – iš pradžių dvaskaitinę, paskui daugiskaitinę ir galiausiai vienaskaitinę – komentatoriai pateikia tokį paaiškinimą: iš pradžių kreipiamasi į Mozę (a.s.) ir Aaroną (a.s.), kad jie paruoštų namus savo bendruomenėms; nes vietos parinkimas ir bendruomenių vadovavimas yra pranašų pareiga. Toliau, naudojant daugiskaitinę formą, prašoma tiek jų, tiek visų bendruomenės narių prisidėti prie savo namų ir maldos vietų paruošimo, laikytis kiblos ir neatidėlioti savo pareigos tarnauti Dievui. Galiausiai, kreipiantis į Mozę (a.s.), jam liepiama pranešti gerąją naujieną tikintiesiems, kurie išreiškė savo nerimą ankstesnėje eilutėje, ir pranešti jiems, kad jie galiausiai pasieks išganymą. Kadangi Aaronas (a.s.) buvo pavaldus Mozės (a.s.) pranašystės pareigose, kreipiamasi į Mozę (a.s.). Nors yra tokių, kurie mano, kad šis kreipimasis skirtas ir pranašui Mahometui (a.s.), ši interpretacija paprastai laikoma silpna. Nors šaltiniuose nėra tikslios informacijos apie maldos įsakymo esmę eilutėje, labai tikėtina, kad turima omenyje malda, kurią izraelitai atlikdavo dar prieš Mozės (a.s.) atėjimą, sekdami Abraomu (a.s.) ir jo pasekėjais.
Tai, kad iškart po dieviškojo nurodymo, turinčio migracijos pasiruošimo požymių, jiems buvo įsakyta atlikti maldą, primena ypatingą įspėjimą, kad jie nepamirštų savo religinių pareigų dėl padidėjusio užimtumo šiuo laikotarpiu.
Mes pasakėme Mozei ir jo broliui Aaronui:
Aukščiau minėtame šventajame rašte paminėta ir
Jis teigė, kad pirmoji nuomonė yra labiau priimtina, nes tai yra pirmoji reikšmė, kurią galima suprasti iš eilutės teksto, ir kad teisinga yra aiškinti Visagalio Dievo žodį pagal labiausiai paplitusias išraiškas. (žr. Taberi ir Diyanet tefsirus)
Norėdami gauti daugiau informacijos, spustelėkite čia:
–
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
