Mūsų brangus broli,
Visagalis Dievas sukūrė Adomą, žmonijos tėvą. Pakėlęs galvą ir pažvelgęs aukštyn, Adomas (a.s.) pamatė Aukščiausiame Arše didžiulę šviesą ir joje įrašytą vardą:
„Ahmedas.”
Iš smalsumo paklausė:
„O, Viešpatie, kas tai per šviesa?”
Visagalis Dievas tarė:
„Tai pranašo, kilusio iš tavo palikuonių, šviesa, kurio vardas danguje yra Ahmedas, o žemėje – Muhamedas. Jei ne jis, aš tavęs nebūčiau sukūręs!“
(Kastalanî, Mevahibü’l-Ledünniye: 1/6)
Šią didžią tiesą, kurią mes priimame tikėjimu, tasai šviesos šaltinis, ateisiantis po milijardų metų, taip pat aiškiai išreiškė:
Vieną dieną vienas iš pranašo Mahometo (s.a.v.) palydovų, Abdullah bin Džabiras (r.a.),
„O, Alacho pasiuntiny, ar galėtum man pasakyti, ką Alachas sukūrė pirmiausia iš visko?“
jis pasakė. Jie atsakė taip:
„Visų pirma, Jis sukūrė tavo Pranašo šviesą iš savo šviesos. Šviesa keliavo, kaip Dievas panorėjo, savo galia. Tuo metu nebuvo nei Levh-i Mahfuz (saugojimo lentos), nei rašiklio, nei rojaus, nei pragaro, nei angelų, nei dangaus, nei žemės, nei Saulės, nei Mėnulio, nei žmonių, nei džinų…“
(Kastalanî, Mevahibü’l-Ledünniye:1/7)
Visą dangų savo didybe apšvietusi šviesa, pirmiausia sužibo ant Adomo (a.s.) kaktos. Po to ji perėjo iš vieno pranašo į kitą, kol pasiekė Ibrahimą (a.s.). O iš jo – jo sūnui Ismailui (a.s.)…
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
