– Jei Korano eilutės yra paremtos pačiais tvirčiausiais įrodymais, gražiai paaiškintos ir skelbia, kad tikslas yra netarnauti niekam kitam ir niekam neatsiklaupti, tai kam mums reikalingi tefsirų (Korano aiškinimo) vadovėliai?..
Mūsų brangus broli,
„Teigiama, kad tuo siekiama, kad nebūtumėte kieno nors vergas ir neatsidavinėtumėte kam nors garbinti…“
Šis teiginys yra visiškai nepagrįstas ir be jokių įrodymų, be to, akivaizdu, kad net iš šios konkrečios eilutės neįmanoma rasti tam jokių užuominų.
Nors Korane ir hadisuose dešimtis kartų pabrėžiama mokslo vertė, mokslininko reikšmė, mokymo ir mokymosi dorybė, mokytojo ir mokinio supriešinimas, mokinio suvokimas kaip mokytojo tarno ar vergo yra visiškai nederlinga mintis.
Ar jums neatrodo keista Korano, kaip Dievo begalinės išminties apraiškos, interpretacija kaip knygos, kurią gali suprasti kiekvienas, tiek mokytas, tiek nemokytas? Žemiau pateiktos vertimo nuorodos pateikia mums svarbų šios temos aspektą:
„O štai jų (daugiareikšmių, alegorinių eilučių) tikrąją prasmę, teisingą aiškinimą žino tik Dievas. O tie, kurie giliai įsigilinę į mokslą, sako: „Mes tikime jomis taip, kaip jos yra. Visa tai – iš mūsų Viešpaties.“
(Al-Imran, 3/7).
Vis dėlto, pagal reikšmę, kurią pripažįsta didžioji dalis mokslininkų, šios eilutės vertimas yra toks:
„O šių (daugiareikšmių, alegorinių eilučių) tikrąją prasmę, teisingą aiškinimą žino tik Dievas ir tie, kurie giliai įsigilinę į mokslą.“
(žr. Taberî, Razî, Kurtubî, atitinkamos ajetės aiškinimą).
Remiantis abiem interpretacijomis, jeigu visi viską žino vienodai,
„tie, kurie gilina savo žinias“
Ką reiškia ši frazė?
„Štai, mes pateikiame tokius pavyzdžius, kad paaiškintume kai kuriuos faktus, bet juos supranta tik mokslininkai.“
(Ankebut, 29/43).
„O, mano Pranaše! Sakyk: Ar gali būti lygūs tie, kurie žino, ir tie, kurie nežino? Iš tiesų, tik tie, kurie turi protą, tai supranta.“
(Zumer, 39/9).
„Geriausias iš jūsų yra tas, kuris mokosi Korano ir jį moko kitus.“
(Kenzu’l-ummal, h. nr.: 2351-2354)
Šią reikšmę turintys hadisai taip pat skiria mokytus žmones nuo nemokytų.
– Visų pirma, čia,
Korano aiškumo lygmuo
Verta tai išnagrinėti.
Visų pirma, minėtas dalykas yra Korane.
„Detalizavimas/išsamumas/aiškumas/paaiškinimas“
Tai reiškia, kad neįmanoma manyti, jog kiekvienas gali savarankiškai suprasti kiekvieną temą. Toks supratimas akivaizdžiai prieštarauja praktinei realybei. Nes, nepaisant šimtų tūkstančių interpretacijų, neabejotina, kad visų Korano paslapčių visiškai suprasti neįmanoma.
Tai, kad Šventasis Koranas kasdien atskleidžia vis naujas tiesas, tarsi jaunėdamas su laiko tėkme ir atskleisdamas savo adresatams įvairias tiesas; tai, kad nepaisant tokio didelio mokslo pažangos, tyrinėtojai kasdien atranda naujas, dar neištirtas sritis Korane, kurias reikia aiškinti ir nagrinėti, yra minėto dalyko įrodymas.
„skaidrumas”
parodo, kad ši sąvoka nėra tokia aiški, kaip manoma, ir turi ir kitų reikšmių.
Visų šių aspektų išsamus aptarimas ir atsakymas į visus klausimus šiame formatu neįmanomas. Todėl verta atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius punktus, kurie padės susidaryti bendrą vaizdą:
a.
Korano,
„knyga, kurios eilutės paaiškintos“
Tai, kad jis apibūdinamas kaip toks, nereiškia, kad jis gali būti žinomas visiems, bet kad dalykai yra paaiškinti Dievo teisingai ir tiksliai.
b.
Žinomu posakiu ir jo tikslesniu variantu:
„tiek arabų, tiek rabų kalba”
Korano eilučių aiškumas taip pat yra Dievo dovana. Jei taip nebūtų, kiekvienas, mokantis arabų kalbą, būtų visų žinovas; kiekvienas būtų…
Zamachšarī, Sekkākī, Fachredinas Razī, Kadı Bejdāvī
ir t.t. turėtų būti.
c.
„Iš tiesų, mes jiems atsiuntėme knygą, kuri yra vadovas ir gailestingumas tikinčiųjų bendruomenei, ir kurią mes išaiškinome su žinojimu.“
(Al-A’raf, 7/52)
kaip nurodyta šioje Korano eilutėje,
„paaiškinimas”
Darbas atliktas laikantis mokslinių principų. Jų žinojimas reikalauja mokslinių žinių. Naujų interpretacijų atsiradimas kiekvienoje epochoje yra skirtingų žinių atspindys.
d.
Dabar pažiūrėkite į šią eilutę:
„Mes sukūrėme naktį ir dieną kaip du ženklus”
(įrodymas)
taip sukūrėme. Iš tiesų, kad tyrinėtumėte savo Viešpaties palaimas ir žinotumėte metų skaičių ir skaičiavimą, mes panaikinome nakties tamsą
(daiktą į vietą)
Mes atnešėme šviesą, kuri nušviečia dieną. Štai, mes viską aiškiai išdėstėme.”
(Isra, 17/12)
Taip, mes tikime, kad Dievas Korane aiškiai išdėstė viską, įskaitant ir šią temą. Tačiau mes tikime ir dar viena: kad šioje ajetoje minimus ir, kaip teigiama, paaiškintus dalykus – turime pripažinti, kad net ir turėdami šiek tiek astronomijos ir geografijos žinių – mes visiškai nesuprantame. Vadinasi,
„skaidrumas”
Ši sąvoka skirtingiems žmonėms atsiskleidžia skirtingais aspektais. Paprastas pilietis gali gyventi disciplinuotą gyvenimą, skaičiuodamas metų mėnesius ir dienas, laikydamasis kalendoriaus. Tačiau mokslininkas gali žinoti daug daugiau ir nusilenkti prieš Dievo stulbinantį meną ir didybę.
e.
Daugelyje Korano eilučių ypatingas dėmesys skiriamas žinioms ir mokslininkams. Tačiau, jeigu tie, kurie žino, ir tie, kurie nežino, Koraną supranta vienodai, tai žinios netenka jokios vertės. Tai yra sofistika. Vadinasi, Koranas turi būti aiškinamas tų, kurie žino.
Be to, daugelis religinių klausimų yra tokie, kurių ne kiekvienas gali žinoti ir išspręsti, ir tai yra visiškai natūralu. Daugelį sudėtingų problemų gali išspręsti tik mokslo daktarai ir teologai.
Taigi, tai, kad Koranas turi aiškų pareiškimą, nereiškia, kad jis yra parašytas taip, kad jį galėtų suprasti bet kas.
Korano aiškus teiginys, kad pranašas Mahometas turėjo ne tik skelbimo, bet ir aiškinimo (tebyin) pareigą, yra akivaizdus šios tiesos įrodymas. Per visą istoriją islamo mokslininkai, kaip ir pranašas, vykdė ne tik skelbimo, bet ir aiškinimo pareigą.
Norėdami gauti daugiau informacijos, spustelėkite čia:
– Nors Koranas pats savaime yra vadovas ir aiškintojas, kodėl jis vis dar reikalauja aiškinimo iš aiškintojų? …
– Nahl surės 103-oji eilutė: „Iš tiesų, mes žinome, ką jie sako: „Juk jį (Koraną) jam tik žmogus moko.“… Ar galėtumėte paaiškinti?
– Ar galėtumėte paaiškinti 43-iąją Nahl suros eilutę, kurioje sakoma: „Jei nežinote, klauskite žinovų…“? Kas yra tie, kurie laikomi „zikr“ (Dievo atminimo) šalininkais?
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
