Pagal islamo tikėjimą, Šėtonas yra būtybė, kuri maištauja prieš Dievą ir siekia nukreipti žmones nuo teisingo kelio. Šėtonas įkūnijamas Ibliso pavidalu, kuris iš pradžių pakluso Dievui, bet išpuiko ir jam pasipriešino. Iblis atsisakė nusilenkti, nepaisydamas Dievo įsakymo, ir todėl buvo prakeiktas. Šėtonas visada stengiasi nukreipti žmones į blogą kelią, skatina juos nusidėti ir, tamsindamas jų širdis, nori sužlugdyti jų tikėjimą.

Korane Šėtonas aiškiai nurodomas kaip žmonių priešas. Dievas nuolat primena apie Šėtono pastangas nuklaidinti žmones, įkvepiant jiems blogas mintis ir atitraukiant juos nuo teisingo kelio. Šėtonas įsiskverbia į žmogaus širdį ir įskiepija jam tokius jausmus kaip blogos mintys, maištas ir išdidumas. Tačiau žmogaus valia ir galia kreiptis į Dievą yra vienintelis būdas išvengti Šėtono įtakos.

Islame veiksmingiausi būdai apsisaugoti nuo Šėtono yra melstis, kreiptis į Dievą ir laikytis gerų moralinių principų. Tokios maldos kaip „la havle ve la kuvvete illa billah“ (nėra jokios galios ir jėgos, išskyrus Dievą), vienas iš pagrindinių islamo principų, dažnai naudojamos apsisaugoti nuo Šėtono blogybių. Be to, sakant „Euzu besmele“ (prašau apsaugos Dievo vardu), atsiduodant Dievui ir pasitikint juo, galima apsisaugoti nuo bet kokio blogio.

Ši kategorija siekia išsamiai paaiškinti Šėtono vaidmenį islame, jo poveikį žmonėms, būdus kreiptis į Dievą ir kaip apsisaugoti nuo Šėtono spąstų.