Sapnas – tai dvasinis reiškinys, kurį žmogus mato miegodamas, kartais tai yra pasąmonės minčių ir jausmų atspindys, o kartais – dieviškos žinios iš Dievo. Islame sapnas, ypač teisingi sapnai, laikomas ženklu, ir svarbu jį teisingai interpretuoti. Pranašas (s.a.v.) pabrėžė sapnų aiškinimo svarbą ir nurodė, kad sapnai gali būti trijų rūšių: teisingi sapnai iš Dievo, blogi sapnai (iš šėtono) ir sapnai, kuriuos žmogus mato dėl savo minčių poveikio. Islame tikima, kad sapnai gali vadovauti žmogaus gyvenimui, tačiau juos visada reikia interpretuoti atsargiai.

Istichara – tai malda ir garbinimas, kurį žmogus atlieka, kad paprašytų Dievo parodyti teisingą kelią, kai priima sprendimą svarbiu klausimu. Isticharos malda atliekama po rytinės maldos, siekiant užtikrinti vidinę ramybę ir dvasinį vadovavimą. Ši malda yra vidinis vadovas, prašantis Dievo palankios baigties. Sapnas, matytas per isticharą, kartais gali būti ženklas, kuriuo žmogus gali būti vedamas, tačiau dažniau tai yra vidinės ramybės ir pasitenkinimo, teisingo sprendimo rodiklis.

Tefeul (arba tefeul) – tai tradicija islamo kultūroje, kai žmogus, siekdamas teigiamo ženklo ar sėkmės, daro kažką, susijusio su darbu ar situacija. Tefeul – tai bandymas nustatyti įvykių eigą, žiūrint į dalykus, kurie kai kuriems žmonėms laikomi sėkmingais. Tefeul taip pat gali būti suprantamas kaip motyvacijos kūrimas ir optimizmo ugdymas. Tačiau islame patariama visiškai pasitikėti Dievu ir pasikliauti Juo, o ne bet kokiu vadovavimu, pagrįstu sėkme ir atsitiktinumu. Kad tefeul netaptų prietaru, būtina pasitikėti tik Dievu ir paklusti Jo valiai.

Ši kategorija siekia paaiškinti sapnų, isticharos ir tefeulo vietą islame, kaip juos teisingai atlikti ir kokį vaidmenį šios dvasinės praktikos atlieka mūsų gyvenime.