Islame apreiškimas yra dieviškoji žinia, kurią Dievas tiesiogiai siunčia savo pranašams; įkvėpimas yra dvasinis pažinimas, kurį Dievas įdeda į širdis savo tarnų, kurie nėra pranašai. Ši kategorija nagrinėja skirtumus tarp įkvėpimo ir apreiškimo, kaip šios sąvokos apibrėžiamos Korane ir Sunoje, ir šias dvasinio bendravimo tarp žmogaus ir Dievo formas.

Apreiškimas yra skirtas tik pranašams ir sudaro religijos pagrindą. Koranas yra didžiausias apreiškimo pavyzdys ir buvo siųstas pranašui Mahometui (s.a.v.) per arkangelą Gabrielį (a.s.). Apreiškimo tikslas – pranešti žmonėms Dievo įsakymus ir draudimus, parodyti teisingą kelią ir įdiegti tarnystės sąmonę.

Įkvėpimas yra Dievo įdėtas vadovavimas ir supratimas į širdis teisių tarnų, mokslininkų ar tikinčiųjų, kurie nėra pranašai. Įkvėpimas nėra privalomas šaltinis, jis yra asmeninis ir nesukuria religinių nuostatų. Sufijiniame supratime įkvėpimas laikomas vidine intuicija, kuri didėja širdies tyrumu ir dievobaimingumu.

Šioje kategorijoje išsamiai, remiantis autentiškais šaltiniais, paaiškinami tokie klausimai kaip apreiškimo rūšys, įkvėpimo šaltinis, klaidingi įsitikinimai, susiję su šiomis sąvokomis, ir kaip atskirti tiesą nuo melo.