– Esu valstybės tarnautojas ir man reikia papildomo darbo, nes be pinigų net negaliu susituokti!!! Nėra iš ko pasiskolinti, o jei imčiau iš banko, tai dar ir palūkanos būtų, be to, turiu pasirūpinti savo tėvais, mano tėvas 57 metų ir vis dar dirba. Atsižvelgiant į visa tai, valstybės tarnautojo atlyginimo nepakanka ir reikia papildomo darbo, bet, deja, valstybė neleidžia dirbti papildomo darbo, net ir legalaus. Suprantu, kad draudžia prekybą, bet kodėl draudžia žmogui pardavinėti savo žinias (pvz., konsultavimą), ar tai išvis draudžiama???
– Visame šitame kontekste galvoju užsiimti konsultacine veikla per tėvo vardą (nežinau, kiek tai teisėta), bet tada iškyla mokesčių klausimas. Buhalteris apskaičiavo, kad net jei nieko neuždirbsiu, kas mėnesį reikės išleisti 600-700 TL, iš kurių 300-400 TL – tai socialinio draudimo įmokos, o 100 TL – buhalterio atlyginimas. Kitaip tariant, valstybei mokami mokesčiai sudaro 150-200 TL, tai kodėl aš turiu mokėti ne tik juos, bet ir socialinio draudimo įmokas bei buhalterio atlyginimą? Jei tėvas jau apdraustas, kodėl aš turiu registruotis socialinio draudimo sistemoje dar kartą? Dabar, atsižvelgiant į visa tai, norėčiau užduoti savo klausimus;
1. Jei vietoj mokesčių daryčiau labdarą ir kas mėnesį išleisčiau tokią sumą, ar tai būtų laikoma mokesčių mokėjimu? (Jei atiduodu 150-200 TL vargšams)
2. Kodėl vengimas mokėti mokesčius laikomas nuodėme? Valstybė gali rinkti mokesčius, jei nori, ir gali nerinkti, jei nenori. Ji gali bet kada įvesti naują mokestį, bet kada paskelbti amnestiją arba panaikinti mokestį. Argi šiuo atveju klausimas, ar tai nuodėmė, ar ne, tarsi priklauso nuo valstybės sprendimo?
– Atsiprašau, kad taip ilgai, bet nežinojau, kam kreiptis, ir esu labai nusivylęs. Stengiuosi daryti viską pagal sąžinę, bet man viskas užkertama. Jei galėtumėte mane išsamiai informuoti, būčiau labai dėkingas. Tegul Dievas jus palaimina.
Mūsų brangus broli,
Jūsų pirmajame klausime
„…jei aš vietoj mokesčių daryčiau labdarą ir kas mėnesį išleisčiau tokią sumą, ar tai pakeistų mokesčius? (jei aš duočiau 150-200 TL vargšams)”
pažymėtina, kad taip parašyta:
Vietoj valstybei mokėtino mokesčio, asmens savo noru ir labdaringais tikslais atliktas paaukavimas mokesčio nepakeičia.
Kadangi mokesčių principus nustato valstybė, o labdarą savo noru teikiantis asmuo pats nustato labdaros sumą. Tačiau mokestis yra atskiras dalykas, o labdara – atskiras.
Jūsų antrame klausime
„Valstybė renka mokesčius, kai nori, o kai nenori – nerenka. Ji gali įvesti naują mokestį, kada tik panorės, paskelbti amnestiją arba panaikinti mokestį. Argi šiuo atveju nesigauna taip, kad valstybė – neduok Dieve – nustato, ar dalykas yra haram (draudžiamas), ar halal (leidžiamas)?”
Norime atkreipti dėmesį į tai, ką parašėte:
Mokesčių mokėjimas yra pilietinė pareiga, o zakatas – religinė prievolė.
Taip pat zekatas ir mokesčiai: apmokestinimas, pagrindinis tikslas, tarifas, suma ir panaudojimo vietos.
(At-Tawbah, 9/60)
jie skiriasi vienas nuo kito savo pobūdžiu. Todėl valstybei mokami mokesčiai neatstoja zakato. Zakatas turi būti mokamas atskirai.
(I-asis Tarptautinis Islamo prekybos teisės aktualijų kongresas, Konya, 1997, 996; Karadavi, Fıkhu’z-Zekat, Beirutas 1393/1983, II, 1118).
Mokesčių vengimas yra neleistinas.
Mokesčių vengėjas atsako už sumą, kurią jis nuslėpė.
Islame yra mokesčiai.
Tokios religinės pareigos kaip zakatas, ušras ir sadaqa, kurios turi ir mokesčių pobūdį, imamos tik iš musulmonų; o tokie mokesčiai kaip džizja ir charadžas imami iš nemusulmonų. Be to, valstybė, kai jai to reikėdavo, įvesdavo ir rinkdavo įvairiais pavadinimais vadinamus paprotinius mokesčius. Tačiau šie mokesčiai buvo panaudojami skirtingiems tikslams. Mokesčių tarifai paprastai svyruodavo nuo 2,5% iki 10%.
Zakat yra finansinė religinė pareiga, kuri pranašo Mahometo (s.a.v.) laikais buvo renkama valstybės ir skirstoma aštuonioms grupėms, nurodytoms Korane.
(At-Tawbah, 9/60, 103)
Šiais laikais zakatas nėra renkamas valstybės, o valstybės renkami mokesčiai skiriami ne aštuonioms Korane paminėtoms kategorijoms, o viešosioms paslaugoms. Todėl šiandien valstybei mokami mokesčiai negali pakeisti zakato, ir jų negalima laikyti zakato atitikmeniu.
Finansinės prievolės, kurios tenka asmenims, siekiant užtikrinti visuomenės gerovę ir valstybės funkcionavimą.
„mokestis”
Tai vadinama mokesčiais. Valstybės siekia finansuoti ir teikti tokias viešąsias paslaugas kaip sveikatos apsauga, švietimas, saugumas ir panašiai, teisingai paskirstydamos išlaidas tarp piliečių per mokesčius. Kaip matyti iš aukščiau pateikto teksto, nors zakatas ir mokesčiai turi tam tikrų panašumų, jie skiriasi savo panaudojimo sritimis, todėl asmuo…
„Aš moku mokesčius, todėl man nereikia mokėti zakato.“
Negali. Mokėdamas mokesčius, jis neatleidžiamas nuo zakato pareigos. Mokesčių mokėjimas yra pilietinė pareiga.
Asmenys, kurie nemoka mokesčių arba pateikia melagingas deklaracijas, kad išvengtų mokesčių, yra atsakingi ne tik pagal įstatymą, bet ir pagal religinius principus.
Mūsų religijoje ne tik daryti draudžiamus dalykus yra nuodėmė, bet ir pritarti tokių dalykų darymui bei jiems padėti taip pat yra nuodėmė. Todėl, kol žmogus turi alternatyvių galimybių užsidirbti teisėtu būdu, uždirbti pinigus darydamas religijos draudžiamus dalykus yra neleistina.
Trumpai tariant, musulmonui nėra leistina nei vengti mokesčių, nei pritarti mokesčių vengimui.
Kitaip tariant, neteisėtai dirbant ir vengiant mokesčių, valstybei padaroma žala, o tai reiškia, kad pažeidžiamos ne tik vieno asmens, bet ir visos visuomenės teisės. Prekyboje nesilaikyti valstybės nustatytų įstatymų arba sukčiauti, vengti mokesčių arba visai nemokėti mokesčių yra nuodėmė, tai yra neleistina religiniu požiūriu. Todėl pranešti apie mokesčių vengiančius asmenis yra leistina.
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
Komentarai
Asnaz
Ačiū už paaiškinimą. Tačiau norėčiau užduoti klausimą, papildydamas jūsų paaiškinimus šiais aspektais: Šiuolaikinės valstybės renka mokesčius, siekiančius net 50%, o ne tik 10%, kaip minėjote. Kai kurios šiuolaikinės valstybės yra socialinės valstybės ir teikia pagalbą mažas pajamas gaunantiems piliečiams. Tai reiškia, kad valstybė teikia pagalbą tiek pinigais, tiek natūra tiems, kuriems to reikia, ir pagal konstituciją tai yra valstybės atsakomybė. Kai asmuo pats bando atlikti zekatą, gali kilti sunkumų nustatant, kas tikrai yra vargšas. Arba gali būti, kad vienam asmeniui padeda keli žmonės. Todėl valstybė, turinti profesionaliai organizuotą sistemą ir samdanti žmones šiems reikalams, gali efektyviau teikti pagalbą. Ar tokiu atveju, kai mokami mokesčiai, vis dar reikia mokėti zekatą? Ačiū.
Redaktorius
Taip, reikia.
