– Mirė vaikas. Aš pasakiau: „Koks jis laimingas! Jis tapo vienu iš rojaus paukščių.“ Aleyhissalatu vesselam atsakė: „Argi tu nežinai, kad Allah sukūrė ir rojų, ir pragarą, ir sukūrė gyventojus ir vienam, ir kitam?“ (Muslimas, Kader 30, (2662), Nesai, Cenaiz 58, (4, 57), Abu Davudas, Sunnet 18, (4713))
Mūsų brangus broli,
Imamas Nevevi, aiškindamas šį hadisą,
-apibendrinant-
buvo išsakytos šios nuomonės:
Remiantis patikimų mokslininkų sutarimu, kai tikinčiųjų vaikai miršta vaikystėje –
nes jis dar nepasiekė pilnametystės –
Jis tikrai pateks į rojų. Kiti, mažiau patikimi, mokslininkai dėl šio hadiso klausime susilaikė nuo nuomonės pareiškimo.
Islamo mokslininkai šį hadisą, kurį cituoja Aišė, interpretavo taip:
a)
Pranašo (s.a.v.) prieštaravimas šiam Aišės neapgalvotam ir skubotam pareiškimui,
„ne apie tai, kad jie nepateks į rojų”
, o tiksliau, turėdamas tokią svarbią informaciją.
atkreipti dėmesį į tai, kad neturint jokių tvirtų įrodymų, nereikėtų skubėti su nuosprendžiu.
yra skirtas.
b)
Arba jis pareiškė šį prieštaravimą todėl, kad iki tos dienos pranašas Mahometas (s.a.v.) neturėjo jokių žinių, gautų per apreiškimą, apie šių tikinčiųjų vaikų padėtį.
Vėliau jis gavo žinių, kad jie tikrai pateks į rojų, ir atitinkamai pareiškė.
Pavyzdžiui, viename hadise jis pasakė:
„Jei tikinčiam žmogui prieš pilnametystę miršta trys vaikai, Dievas, dėl savo gailestingumo tiems vaikams, įves jį į rojų.“
(žr. Nevevi, Šerh-i Müslim, 16/207)
Taigi,
Visi vaikai, kurie mirė vaikystėje, pateks į rojų, nė vienas iš jų nepateks į pragarą.
Norėdami gauti daugiau informacijos, spustelėkite čia:
–
Kafirų vaikų, mirusių iki pilnametystės, likimas anapusiniame pasaulyje…
–
„Tikintieji, kurių vaikai mirė, yra kalne rojuje, pas savo tėvus…“
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
