– Sura Bakara 233, Ahkaf 15 ir Lokman 14 eilutėse rašoma, kad kūdikis turi būti žindomas 30 mėnesių, o po gimimo tai sudaro 2 metus, t.y. 24 mėnesius. Taigi, 30-24 = 6 mėnesiai. Šiuos 6 mėnesius gimę kūdikiai turi labai mažas šansų išgyventi, nes jų kepenys dar neišsivysčiusios, jie priklausomi nuo aparatų ir negali žįsti krūties.
– O dabar, kaip gyveno šešių mėnesių kūdikiai, gimę pranašo laikais?
– Šis klausimas man neduoda ramybės, būčiau dėkingas, jei padėtumėte.
Mūsų brangus broli,
„
Motinoms, kurios nori baigti žindymą, rekomenduojama žindyti vaikus dvejus metus.
Jų (motinų) išlaikymas, apranga ir visos kitos reikalingos išlaidos pagal papročius priklauso tėvui. Niekam negali būti užkrauta našta ar atsakomybė, viršijanti jo galimybes.
-Nė vienas tėvas ar motina neturi būti nubausti dėl savo vaiko poelgių-
(Jei tėvas miręs) paveldėtojas taip pat atsako už tą patį. Jei (motina ir tėvas) susitarę nuspręstų (iki dviejų metų) atjunkyti vaiką nuo krūties, jiems tai nebūtų nuodėmė. Jei norite, kad jūsų vaikus žindytų (žindyvė), jums tai nebūtų nuodėmė, jeigu tinkamai sumokėsite jai už tai.
Bijokite Dievo ir žinokite, kad Dievas tikrai mato, ką darote.
(Al-Baqarah, 2:233)
„Mes įsakėme žmogui gerai elgtis su savo tėvais.“
Su kokiu vargu ji jį nešiojo savo įsčiose ir su kokiu vargu jį pagimdė!
Jo (kūdikio) nešiojimo ir nujunkymo laikotarpis (iš viso) trunka trisdešimt mėnesių.
Galiausiai, sulaukęs brandos ir keturiasdešimties metų, jis sako:
„Įkvėpk mane dėkoti už Tavo man ir mano tėvams suteiktas malones, ir atlikti gerus darbus, kurie Tau patiktų. Padaryk ir mano palikuonis dorybingais. Iš tiesų, aš gręžiuosi į Tave. Iš tiesų, aš esu iš tų, kurie Tau paklūsta.“
(Al-Ahqaf, 46/15)
„Mes įsakėme žmogui gerbti savo tėvus. Jo motina jį nešiojo savo įsčiose, kasdien vis labiau silpdama.“
Nujunkymas nuo krūties taip pat įvyks per dvejus metus.
(Štai todėl) mes žmogui įsakėme štai ką:
„Būk dėkingas man ir savo tėvams. Grįžimas yra mano valioje.“
(Lokmanas, 31/14)
Kaip matyti iš šių eilučių, idealus žindymo laikotarpis yra dveji metai. Tačiau jis gali būti ir trumpesnis.
Nurodant 30 mėnesių nėštumo ir žindymo laikotarpį, netiesiogiai užsimenama, kad minimalus nėštumo laikas gali būti 6 mėnesiai. Iš tiesų, toks dalykas, kaip 6 mėnesių gimdymas, pranašo laikais nebuvo žinomas. Tai buvo labai retas ir ne visiems žinomas reiškinys. Pasakojama, kad kalifas Omaras, sužinojęs apie moterį, pagimdžiusią vaiką praėjus šešiems mėnesiams po santuokos, manė, kad vaikas yra nesantuokinio ryšio vaisius, ir norėjo ją nubausti. Tačiau Ali, perskaitęs 15-ąją Ahkaf suros eilutę, įrodė, kad 6 mėnesių gimdymas yra įmanomas, ir užkirto kelią bausmės vykdymui.
(žr. Razi, Kurtubi, Ša’ravi atitinkamo ajato aiškinimą)
Remdamasis šia ajeta, Ibn Abbasas taip pat teigė, kad 9 mėnesių kūdikį reikėtų žindyti 21 mėnesį (9+21=30), o 6 mėnesių kūdikį – 24 mėnesius (6+24=30).
Apibendrinant, galime teigti, kad šioje eilutėje nurodoma tiesa, kurios to meto žmonės nežinojo (kad vaisius gali gimti šešių mėnesių), taip išvaduojant moteris, pagimdžiusias tokius vaikus, nuo kaltinimų.
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
