1. Mes jus išbandysime, kol išsiaiškinsime, kas kovoja ir kas kantriai laukia, ir kol atskleisime jūsų padėtį. (Muhammedas 31) Kaip reikėtų suprasti frazę „atskleisime jūsų padėtį“ šiame ajate? Kaip reikėtų suprasti, kad kai kurie dalykai neatskleidžiami, o slepiami?
2. „Jei būsite kantrūs ir dievobaimingi, jų klasta jums nepakenks.“ (Ali Imran 120) Taip sako eilutė, bet kartais jų klasta kenkia, kaip tai suprasti? Pavyzdžiui, pranašų kankinimai.
3. Koranas didina netikėlių neapykantą, bet kai kurių – ne, ar jie skiriasi? Kaip tai suprasti?
4. Viskas šlovina Dievą savo kalba, bet, kaip nurodyta eilutėje, žmonės to nesupranta (Isra, 44). Tačiau kai kurie žmonės šlovina Dievą žodžiais, ir mes suprantame jų šlovinimą. Tai kaip turėtume suprasti šią eilutę?
Mūsų brangus broli,
Faktų, prieštaraujančių Korano eilutėms, nebūna.
Kadangi Korano eilutės yra Dievo žodis, o visata ir viskas joje yra Jo kūriniai, tai tarp jų negali būti jokio prieštaravimo, nes abu priklauso Dievui.
1.
Norint patikrinti, kuris iš dviejų žmonių yra darbštus, o kuris tinginys, jiems abiems duodamas darbas. Tas, kuris darbe pasiseka, laikomas darbščiu, o tas, kuriam nepasiseka, – tinginiu.
Atitinkamame ajate
džihado reikalas
Tai laikoma tikslu. Manoma, kad tas, kuris kovoja ir yra kantrus, pasiekia sėkmę, o tas, kuris to nedaro, patiria nesėkmę.
Dievas savo amžinuoju žinojimu žino, kas pasiseks, o kas ne. Tačiau, kad įvyktų teisingumas, Jis nori pamatyti ir parodyti to rezultatus praktikoje. Todėl savo vertinimuose Jis atsižvelgia į praktinius rezultatus.
2.
„Jei būsite kantrūs ir dievobaimingi, jų klastos jums nepakenks.“
Šiame ajate panaudotas pamokomasis stilius. Veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo priešų piktų kėslų yra…
iš kantrybės ir pagarbos Dievui
buvo pranešta, kad jis praėjo.
(žr. Ibn Kesir, atitinkama vieta)
„Jų klastos jums nepakenks.“
Šios frazės reikšmė yra tokia: „Jūs nepritariate priešo padarytai žalai, nepasiduodate nevilti, neparodote suglebimo nuo tų smūgių poveikio…“
(Mehasinu’t-Tevil, atitinkama vieta)
Tačiau, eilutėje esantis
kantrybė,
Tai kantrybė, rodoma susiduriant su nedideliais priešo sukeltomis kančiomis ir sunkumais. O takva/apsauga reiškia apsisaugojimą nuo priešo spąstų ir klastų. Jei taip daroma,
„Nors priešai ir gali sukelti smulkių nemalonumų, jie negali padaryti didelės žalos.“
Taigi, jei jie parodys kantrybę ir imsis reikiamų apsaugos priemonių, jie bus apsaugoti nuo didesnių priešų sukeltų kančių. Norint apsisaugoti nuo didelių kančių ir sunkumų, reikia parodyti kantrybę mažesnių kančių atžvilgiu.
Al-i İmran suros 111-ame ajete esantis
„Jie niekada nepadarys jums jokios kitos žalos, tik sukels skausmą.“
Šiame posakyje nurodoma, kad iš priešų gali kilti nemalonumų, bet ne žalos. Nes,
kančia
tai smulkūs nesklandumai.
Zara
r – tai skausmingi augimo sunkumai.
(žr. Ibn Ašur, atitinkama vieta)
Taip pat galima pasakyti, kad:
„pamaldumo ir kantrybės“
Yra laipsniai. Kaip yra laipsniai pagarbumo Dievui, taip yra ir laipsniai kantrybės susidūrus su sunkumais. Tokiose eilutėse tikintiesiems pamokoma kantrybės ir dievobaimingumo grožis.
Šis stilius pasirinktas siekiant, kad kiekvienas tikintysis, vadovaudamasis pamokomojo pobūdžio stiliumi, būtų kantrus ir dievobaimingas pagal savo galimybes.
Tačiau, kad kantrybė ir pamaldumas atliktų savo funkciją, kaip nurodyta ajete, tai turi būti Dievo valia.
„aukščiausi įvertinimai“
galbūt turėta omenyje. Dėl šios priežasties, įvykiai, kurie prieštarauja aiškiai išreikštai eilutės prasmei,
„vietoms, kuriose neįmanoma pasiekti tos numatytos aukštumos“
Tai galioja. Kitaip tariant, bet kokie sunkumai, ištinkantys tikinčiuosius, kyla dėl to, kad jie nepasiekia tokio lygio kantrybės ir dievobaimingumo, kokio reikalaujama dieviškajame vertinime. Netgi galima teigti, kad pranašo (s.a.v.) patirti sunkumai kyla dėl neteisingo tikinčiųjų požiūrio ir nepakankamos kantrybės.
Apibendrinant,
Kai prarandamas eilutėje išreikštas kantrybės ir dievobaimingumo matas Dievo akyse, atsiranda sunkumai, kuriuos matome praktikoje. Todėl šių sunkumų buvimas neprieštarauja eilutės išraiškai.
3.
Štai kaip skamba atitinkamos eilutės vertimas:
„Šiame Korane mes pateikėme išsamius paaiškinimus, kad jie gerai pagalvotų. Tačiau tai tik padidino jų neapykantą.“
(nukrypimą nuo teisybės)
padidino.”
(Isra, 17/41)
„Tai nepaskatins kai kurių netikėlių neapykantos.“
tokia išraiška
Nerasta.
4.
Atitinkamos eilutės vertimas yra toks:
„Septyni dangūs, žemė ir visa, kas juose yra, šlovina Jį; nėra nieko, kas Jo nešlovintų. Tačiau jūs nesuprantate jų šlovinimo. Jis yra gailestingas, atlaidus.“
(Isra, 17/44).
Komentaruose, aiškinant sąvoką „tasbih“ (šlovinimas) šioje eilutėje, nurodoma, kad egzistuoja dvi „tasbih“ formos:
Žodžiu atliekamas tesbihas, būsena atliekamas tesbihas.
Kalba ir rožinis (malda).
Tai, kad žmogus išaukština Dievą, atmesdamas bet kokius trūkumus, ir pripažįsta, kad Jis savo esybe, savybėmis ir veiksmais turi visas tobulumo savybes, kurias gali suvokti žmogaus protas, reiškia, kad jis visada taip pažįsta ir prisimena Dievą.
Būklė ir rožinis (malda)
Tai yra žmogaus tikėjimas, pamaldumas, moralė, apskritai visų rūšių požiūriai ir elgesys, rodantys jo tikėjimą Dievo vienybe, tobulumu ir nepriekaištingumu, paklusnumas Jo įstatymams, o jo darbai liudija jo tikėjimą.
Tai, kas išvardinta,
Ragibas al-Isfahani
iš
savanoriškas
pasakė, kad tai yra tas pats rožinis, kuris yra būdingas sąmoningoms ir valingoms būtybėms.
(el-Müfredât, straipsniai „sbh“, „scd“)
Dar viena tema, kurią pabrėžia nagrinėjamas ajetas, yra visų būtybių šlovinimas Visagalio Dievo. Pasak aiškintojų, tai vyksta dviem būdais:
1. Kalbėjimas rožančiumi.
Viskas savo kalba šlovina Dievą, bet, kaip nurodyta eilutėje, žmonės to nesupranta.
2. Tasbihas, atliekamas esant tam tikrai būsenai.
Visata, paklusdama dieviškiesiems dėsniams, kurie lemia visų joje esančių būtybių ir reiškinių egzistavimą ir funkcionavimą, absoliučiai privalo jiems paklusti ir taip šlovinti Kūrėją. Šia prasme visi žmonės, tiek tikintieji, tiek netikintieji, šlovina Dievą ir liudija Jo egzistavimą.
Apibendrinant,
Nuo atomo iki galaktikos, nuo vandenilio branduolio iki aplink jį 2000 km/s greičiu besisukančio elektrono – viskas Visatoje veikia pagal absoliučią Dievo tvarką, šlovina Jį, liudija Jo buvimą, vienybę, galią ir išmintį.
(žr. Korano kelias, atitinkamos eilutės aiškinimas)
Taigi, eilutėje ypač pabrėžiamas visų būtybių šlovinimas.
„Bet jūs nesuprantate jų giesmių.“
Šiame ajete esanti frazė apima dvi esybes.
Vienas iš jų,
esybės, kurios garbina.
Kitas
žmonės, kurie nesupranta šių rožančių.
Čia neina kalba apie žmonių skaičiavimą. Todėl prieštaravimas, pateiktas klausime, negalioja.
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
