„… Sabit ibn Dahhak pasakė: Pranašas (s.a.v.) tarė: „Kas prisiekia kitaip, nei prisiekia musulmonai – tai yra, kitaip nei prisiekia pagal islamo religijos priesaikos formą – tas yra toks, kaip ir tas, kurio religija jis prisiekia…“ BUHARI: 14.C. 6533.S – TIRMIZI: 3.C. 1583.N“
„… Nuo Sa’do ibn Ubado (r.a.). Ibnas Omaras, išgirdęs, kaip kažkas prisiekė „Kaba vardu“, pasakė: „Negalima prisiekti niekuo kitu, tik Dievu.“ Aš girdėjau, kaip pranašas (s.a.v.) sakė: „Kas prisiekia kuo nors kitu, tik Dievu, tas yra netikėlis arba politeistas.“ Tirmizi: 3.c.1574.n – Ahmed: 2/125 – Hakim: 1/65 – Begavi Š. Sunne: 10/7“
„… Pranašas (s.a.v.) pasakė: „Kas prisiekia kuo nors kitu, o ne Dievu, tas įklimpsta į širką (daugiadievystę).“ AHMED: 1/47“
– Remdamiesi šiais hadisais, jie teigia, kad valdininkai, kareiviai ir valstybės tarnautojai yra kofirai (nes juose yra tokių frazių kaip „prisiekdamas savo garbe“).
– Kiek tai tiesa?
– Ar yra skirtumas tarp posakių, tokių kaip „prisiekiu savo garbe šiandien” ir tų, kurie aprašyti hadisuose?
– Skaičiau hadisus apie tuos, kurie prisiekė Lat ir Uzza vardu, ir interpretavau, kad prisiekiant dievybės vardu, patenkama į širką, bet pasirodo, kad tas pats galioja ir Kabaai. Dažnai Ammaro įvykis pateikiamas kaip įrodymas, bet manau, kad kankinimas ir ši situacija negali būti sulyginami. Tarkim, valstybės vadovai tai daro, kad suteiktų musulmonams galimybių, o kariuomenė gina musulmonų tautą (nors ir tai dar diskutuotina. Juk tai nėra nuodėmė/haram. Tai širkas).
– Ar yra kokia nors pateisinama priežastis, dėl kurios pareigūnas galėtų įvykdyti šį nusikaltimą?
– Galų gale, jis gali ir nebūti valdininkas, galbūt jis užsidirba pragyvenimui kitokiu būdu, su visais savo pliusais ir minusais. Būčiau dėkingas, jei paaiškintumėte įvykio esmę su įrodymais.
Mūsų brangus broli,
Priesaika,
padalinti į dvi kategorijas: „religinė priesaika“ ir „valstybinė priesaika“
reikia.
Religinė priesaika,
„prisiekiu Dievu, prisiekiu Dievu, prisiekiu Dievu”
arba
„Kiti Dievo vardai ir atributai“
yra daroma ant viršaus.
Oficiali priesaika
tai yra,
pagal valstybės įstatymus – „pažadas ir jo patvirtinimas“
Tai yra esminis dalykas. Pavyzdžiui, pasaulietinės valstybės nesikiša į religinius reikalus; taigi, jų požiūriu, ir jų reikalaujama priesaika neturi nieko bendra su religija. Jei turėtų…
„Priesaikuoju Dievu”
taip sakydavo.
Pavyzdžiui, kai tikintysis duoda oficialią priesaiką.
„Savo garbe garantuoju“
jei jis neprilygina savo garbę Dievui ir nelaiko šios priesaikos religine priesaika.
Nėra politeistas.
Tikintysis, norintis duoti religiniu požiūriu įpareigojantį ir teisėtą priesaiką, neturėtų prisiekti Dievu ir Jo kitais vardais bei savybėmis, bet kuo nors kitu, nors ir šventu –
laikydamas tai priesaika ir manydamas, kad tai leistina –
jei prisieks
jis nusidės, bet vis tiek nebus politeistas.
Šiuos hadisus reikia suprasti šiame kontekste.
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
