– Žinome, kad vaikams nuodėmės neįrašomos, bet ar už gerus darbus, kuriuos atlieka dar nesubrendę vaikai, jiems priskiriami nuopelnai?
– Arba, kaip ir nuodėmės, ar ir geri darbai neįrašomi į knygą?
Mūsų brangus broli,
Pagal islamą, viena iš religinės atsakomybės sąlygų yra baligatas, tai yra, lytinė branda.
Pranašas Mahometas (s.a.v.),
„Atsakomybė panaikinama trims asmenims: vaikui iki pilnametystės, miegančiam iki pabudimo ir bepročiui iki pasveikimo.“
(Buhari, Hudud 22)
prašo.
Vaikas, padaręs nuodėmes, tokias kaip vagystė ar svetimo turto sugadinimas, nėra laikomas religiniu požiūriu nusidėjėliu. Tai reiškia, kad už tai jis nebus atsakingas pomirtiniame gyvenime. Tačiau už vaiko padarytą žalą turtui atsako jo globėjas. Tai susiję su teise į atlyginimą už padarytą žalą. Religinės pareigos, tokios kaip malda, tampa privalomos sulaukus pilnametystės.
(paauglystė)
prasideda nuo ištirpinimo.
Vis dėlto
Vaiko atlikti geri darbai pradedami skaičiuoti nuo jo pilnametystės.
Kaip ir kitos teigiamos savybės, religinis ugdymas turėtų būti pradėtas vaikams nuo mažens, kad jie galėtų sveikai ir tvirtai įgyti tiek pačią religinę praktiką, tiek ir teigiamus įpročius, kurių iš jos tikimasi.
Korane pabrėžiama, kad vaikai turi būti pratinami prie maldos ir kad šeimos galva turi būti jiems pavyzdys šiuo klausimu.
(žr. Taha 20/132)
Kadangi išmokti melstis neįmanoma per trumpą laiką ir svarbu, kad asmuo įgytų maldos įprotį vaikystėje, Pranašas Mahometas (s.a.v.) patarė vaikus mokyti melstis nuo septynerių metų amžiaus.
(žr. Abu Dawud, Salat, 26)
Apibendrinant,
Nors ir pageidautina, kad vaikai, kurie dar nepasiekė pilnametystės, būtų pratinami prie religinių apeigų, jie už jas neatsako, nes pagal religiją dar nėra įpareigoti. Tie, kurie jas atlieka, gauna už tai atlygį, kuris įrašomas tiek į jų pačių, tiek į jų motinų ir tėvų nuodėmių ir gerų darbų knygas.
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
