– Ar toliau pateikta informacija yra teisinga? Informacija yra tokia:
– Pateiksime informaciją, kuri parodo, kad žmonijos istorija yra kupina keistų ir sukrečiančių įvykių. Vienas iš šių pamokomų įvykių – laiškas, parašytas 700 metų prieš pranašo gimimą. Šį laišką parašė Jemeno karalius Tubba, jis buvo užantspauduotas auksiniu antspaudu ir išsiųstas pranašui (s.a.v.).
– Taigi, kokia šios laiškų istorija ir kas nutiko? Leiskite man glaustai papasakoti šią pamokomą istoriją:
– Paskutinis pranašas, kurio laukia žydai
Tiek žydų, tiek krikščionių teologai, remdamiesi kai kuriomis Toros ir Evangelijos eilutėmis, visada kalbėjo apie pranašą, vardu „Ahmed“, kuris ateis į arabų kraštą. Ši žinia buvo perduodama iš kartos į kartą. Žinoma, kad nemaža dalis žydų apsigyveno Medinoje, laukdami ateisiančio paskutiniojo pranašo. 400 žydų mokslininkų atvyko į Mediną ir ją pasirinko savo namais. Kai kurie iš jų palikuonių vėliau priėmė islamą ir tapo žinomi kaip „Ansarai“. Taigi, tarp Ansarų buvo ir tokių, kurie anksčiau buvo žydų kilmės ir tikėjo pranašu Mahometu. Jie dalyvavo jo kovoje kaip jo palydovai (sahabai).
– Jemenietis, atvykęs užkariauti Medinos
Septynis šimtmečius prieš pranašo gimimą, Jemeno valdovas Tubba leidosi į žygį, siekdamas užkariauti Mediną. Atvykęs į Mediną, jis susitiko su tenykščiais žydų mokslininkais, kurie jį įspėjo nepuolant miesto. Jie sakė: „Medina yra šventas miestas. Tu negali jo užkariauti.“ Kaip argumentą jie pateikė žinią, kad „paskutinis pranašas apsigyvens Medinoje“. Ši žinia sudomino Tubbą. Jis ilgai kalbėjosi su žydų mokslininkais ir sužinojo apie pranašo atėjimą. Jis buvo taip sužavėtas, kad Medinoje net pastatė namą, skirtą pranašui. Jis taip pat padovanojo namus ir vergus tiems dvasininkams, kurie jam suteikė šią informaciją. Po to jis parašė ilgą laišką, užantspaudavo jį auksiniu antspaudu ir patikėjo jį tam iš mokslininkų, kuriuo labiausiai pasitikėjo.
– Tubbos testamentas
Kai Tubba perdavė šį laišką, jis paliko tokį testamentą: „Aš nežinau, kuriame amžiuje ateis šis pranašas. Kiekvienas iš jūsų perduokite šį laišką savo vaikui. Šis laiškas, perduodamas iš kartos į kartą, tikrai pasieks tą pranašą.“
Pristatęs laišką Tubba grįžo į Jemeną. Tačiau jo širdis ir mintys liko Medinoje.
– Kaip laiškas pasiekė Ejjubą Sultaną?
Teigiama, kad šį laišką turėjo Ejjubas Sultanas (tikrasis vardas – Chalidas bin Zeidas, Abu Ejjubas el-Ensaris), vieno iš tų mokslininkų anūkas – arba kilęs iš vienos kilniausių Medinos šeimų. Laiškas, perduodamas iš kartos į kartą, galiausiai pasiekė Ejjubą Sultaną. Ejjubas Sultanas šį laišką paslėpė. Išgirdęs, kad Pranašas (s.a.v.) išvyksta iš Mekos į Mediną, jis susijaudino ir suprato, kad laiške minimas asmuo yra Pranašas (s.a.v.). Jis davė šį laišką, užantspauduotą, vienam iš savo patikimiausių žmonių, Abu Leilai, ir pasakė: „Eik. Pasivyk Pranašą (s.a.v.) kelyje. Atiduok jam šį užantspauduotą laišką. Taip atliksime savo pareigą.“ Ejjubas Sultanas (r.a.), siųsdamas šį laišką, žinoma, nežinojo, kad Pranašas (s.a.v.) bus jo svečias.
– Tubbos laiškas yra pranašo rankose.
Medinietis, vardu Abu Leyla, išvyko, kad perduotų laišką pranašui. Abu Leyla, patikimas Suleimo genties narys, surado pranašą jo kelionėje į Mediną, dar prieš jam atvykstant į miestą. Pakeliui jis susitiko su Abu Bakru ir pradėjo su juo kalbėtis. Jis dar nebuvo pasakęs savo vardo, iš kur jis atvyko ir kokiu tikslu. Pamatęs juos kalbant, pranašas (s.a.v.) kreipėsi į Abu Leylą vardu: „Ar tu Abu Leyla?“ – paklausė jis.
Abu Lejla nustebęs tarė: „Taip“. Pranašas (s.a.v.) tęsė: „Duok man Tubbos laišką, kurį jis man parašė.“ Abu Lejlos nuostaba dar labiau padidėjo. Jis paklausė Pranašo: „Kaip tu mane pažinai, iš kur žinai mano vardą? Kaip tu žinai apie šį slaptą laišką?“ Pranašas (s.a.v.) atsakė: „Aš esu Dievo Pranašas. Aš esu Muhamedas.“ Abu Lejla perdavė laišką Pranašui. Pranašas padavė laišką Abu Bakrui, kad jis jį perskaitytų. Abu Bakras nuplėšė laišką ir perskaitė jo turinį.
– Informacija iš Tubbos laiško
Tubba’o prieš 200 metų parašytas septynis šimtmečius siekiantis laiškas skambėjo taip: „Liudiju, kad Ahmedas yra Dievo pranašas. Jei man būtų lemta jį sutikti, aš būčiau jo pagalbininkas arba jo pusbrolis. Aš būčiau šalia jo. Aš kovojčiau su jo priešais ir palengvinčiau jo naštą.“
Laiškas pasakojo apie karaliaus, gyvenusio prieš 7 amžius, tikėjimą. Koks didžiulis skirtumas tarp Abu Lehebo ir panašių, kurie nematė to, kas buvo prieš juos, ir šio žmogaus, kuris prieš septynis amžius matė pranašą Mahometą. Tubba skelbė savo tikėjimą prieš 7 amžius.
Sveiki atvykę, Tubba! Jis yra tikintysis.
Išgirdęs šį laišką, pranašas Mahometas (s.a.v.) tarė: „Nekalbėkite blogai apie Tubbą. Nešmeižkite jo. Jis yra tikintysis. Sveikas, Tubba. Sveikas atvykęs tarp mūsų.“ (Semhudi, Vefaul Vefa, I, 188-189; Ibn Kuteybe, el-Mearif; Ibn Asakir, III, 334-335)
– Kas pastatė Ejjubo Sultano namą?
Tai tikrai keistas likimo posūkis, kad namas, kuriame pranašas Mahometas septynis mėnesius gyveno Medinoje kaip svečias, priklausė Ejjubui Sultanui, ir tai buvo tas pats namas, kurį Tubba pastatė pranašui septyniais šimtmečiais anksčiau. Pranašas, gyvenęs septyniais šimtmečiais vėliau, apsigyveno tame pačiame name, net nežinodamas jo istorijos. Koks keistas ir išmintingas yra Aukščiausiojo Dievo darbas, kokia žmogiška apskaičiavimo sistema ar projektas galėtų tai numatyti?
Mūsų brangus broli,
Į šį klausimą galima atsakyti keliais aspektais:
1.
Tübba’
titulas; įkurtas Pietų Arabijoje 115 m. pr. m. e.,
„Himjaritai / Himjarai“
Žinoma kaip Tubbų valstybė; tai buvo aukščiausiasis valdovo titulas, kuriam pakluso mažesni vietiniai valdovai, pavaldūs valstybei. Himjarų valstybė, įkurta 115 m. pr. m. e., žlugo 525 m. e. Taigi ši valstybė gyvavo 640 metų.
Karalystės, kurios buvo susiskaldžiusios valstybės likučiai, gyvavo iki pat pranašo Mahometo (s.a.v.) laikų.
Tübba’
„Sultanų sultonas“, „sultonas, kuriam visi paklūsta“
turi tokias reikšmes kaip (1)
2. Žymiausias Himjarų valdovas (Tübba) buvo Abu Kerb Tubban As’ad.
Pasak Ibn Hišamo, remiantis jo mokytojo Ibn Ishako pasakojimu, Tubba Abu Kerb Tuban Asad buvo Kulio Keribo, kuris anksčiau valdė Jemeną, sūnus. Pasak to paties Ibn Hišamo, Tubba, būdamas valdovas, su savo kariuomene atvyko į Mediną, norėdamas ją užkariauti, kovojo su mediniečiais, bet galiausiai, sužinojęs, kad miestas yra paskutiniojo pranašo migracijos vieta, atsisakė užkariavimo, sudarė su mediniečiais sutartį ir išvyko iš miesto į Meką.
Istoriniuose šaltiniuose informacijos apie Tubbas nėra daug. Netgi jų skaičius nėra tiksliai žinomas. Minimi skaičiai svyruoja nuo devynių, trylikos, šešiolikos, dvidešimt šešių iki net septyniasdešimties Tubbų.
Pagal vieną išvadą,
Tubba’ Abu Kerb As’ad,
IV amžiaus pabaigoje jis užkariavo centrinę Arabiją, Nedždą ir Tihamą.
Labai tikėtina, kad Tubba Mediną aplankė būtent šiuo metu. (2)
3.
Pranašas Mahometas (s.a.v.) taip pat mini Tubbą Es’adą el-Himjerį dviejuose hadituose, esančiuose Ahmedo ibn Hanbelio knygoje „Musned“ (5/340). Šie haditai yra tokie:
„Nekeikite Tubba’ą,
(neatsiliepkite apie jį blogai),
nes jis priėmė islamą”,
„Nekalbėkite blogai apie Es’ad el-Himyeri, nes jis buvo tas, kuris pirmasis apdengė Kaabą.“
(3)
Atkreipiant dėmesį, Mekos ir Medinos palydovai kartais minėdavo Tubbą, kuris su savo armija atvykdavo į Mediną. Pranašas, matyt, šiuos žodžius pasakė norėdamas juos įspėti dviem aspektais.
Taigi, pranašas Mahometas, būdamas mekietis, žinojo apie Tubbą, atvykusį į Mediną, arba jam apie tai buvo pranešta per apreiškimą ar įkvėpimą. Atkreiptinas dėmesys, kad abu šie paaiškinimai yra pateikti „Musned“ – patikimame hadisų šaltinyje.
Du hadisai, esantys Musned’e, yra patys patikimiausi tarp kitų istorinių pasakojimų.
Tačiau, kai Pranašas (s.a.v.) kalba apie jo atsivertimą į islamą ir pirmąjį Kaabos apdengimą, jis nemini jo laiško Medinos gyventojams. Mūsų nuomone,
Jeigu taip būtų buvę, pranašas Mahometas būtų apie tai užsiminęs.
Klasikiniai islamo istorijos šaltiniai ir vėlesni darbai taip pat mini Tubbos pirmą kartą uždengiantį Kaabą audeklu.(4)
4. Tubba’ Es’ad,
Kadangi jis buvo pirmasis, apdengęs Kaabą, jis taip pat turėjo apsilankyti Mekoje. Apie tai yra informacijos istoriniuose šaltiniuose.
Pasak Ibn Ishako ir kitų istorinių šaltinių, Tubba norėjo įsiveržti į Meką su savo kariuomene, kad sugriautų Kaabą ir pasisavintų joje saugomus auksą, rubinus ir smaragdus. Tačiau susirgęs nuo Dievo siųsto vėjo, jis atsisakė šios minties, vėliau apėjo Kaabą, atnešė jai dovanų, papuošė ją, surengė puotą Mekos gyventojams ir, praleidęs šešias dienas Mekoje, išvyko atgal į Jemeną. (5)
5. Laiškų palikimas Medinos gyventojams:
Ar Tubba’ Asad al-Himjari (arba kitas Tubba’, kuris, kaip pasakojama, atvyko į Mediną) paliko Medinos gyventojams laišką, kuriame pranešė tikįs paskutiniuoju Pranašu ir prašąs jo užtarimo aname pasaulyje?
Ali b. Abdullah es-Semhudi, gimęs Semhude, Egipte (gimimo data: 844/1440 – mirties data: 911/1550), savo aštuonių dalių veikale „Vefâu’l-Vefâ bi Ahbâr-ı Dârı’l-Mustafâ“, skirtame Medinai, mini pasakojimą, kurio, kiek mums žinoma, nėra hadisuose ir islamo istorijos knygose.
Pagal tai:
Dar 700 metų prieš Hidžrą į Jasribą (Mediną) atvykęs Tubba, sužinojęs, kad ateityje pranašas persikels į Mediną, pastatė namą, kuriame vėliau apsigyveno Abu Ejjubas el-Ensari, ir parašė laišką, skirtą tam pranašui. Laiške jis išreiškė tikėjimą ateisiančiu pranašu ir paprašė jo užtarimo teismo dieną.
Pasak Semhudžio, šis laiškas, perduodamas iš kartos į kartą, galiausiai pasiekė Abu Ajubą al-Ansarį. Migracijos metu Abu Ajubas jį parodė pranašui. Kai laiškas buvo perskaitytas pranašui, jis tarė: „Sveikas, teisingasis broli.“ (6)
Mesudis, miręs 956 m. po Kr., taip pat mini pasakojimą apie Tubbą Abu Kerbą Asadą, kuris, likus 700 metų iki pranašo Mahometo atsiuntimo, priėmė islamą. Tačiau jis nemini nei laiško, nei namo. (7)
Ibn Kuteyba savo knygoje „el-Meârif“ taip pat mini pasakojimą apie tą patį asmenį, kuris 700 metų anksčiau tikėjo pranašu Mahometu, ir po to savo knygoje pateikia aštuonių eilučių eilėraštį, kuriame teigiama, kad Tubba’ Ebu Kerb Es’ad tikėjo. (8)
Ibn-i Kuteybe nemini apie namų ir laiškų palikimą.
Apie minėtą laišką ir namą, pastatytą Medinoje būsimam pranašui.
kyla keletas klausimų:
– Kodėl pirminiuose klasikiniuose istoriniuose šaltiniuose, kuriuose pasakojama apie pranašo Mahometo gyvenimą, Medinos miestą, hidžrą, Abu Ajubą al-Ansarį ir Tubbą, neminima namas ir laiškas?
– Kokiu šaltiniu remdamasis Semhudi, gimęs XV amžiaus viduryje ir miręs XVI amžiaus pradžioje, kalba apie šią temą?
– Semhudi gimė 818 metais po Hidžros ir mirė 911 metais po Hidžros. Kokie yra jo – jeigu tokių yra – patikimi ir tvirti šaltiniai, susiję su laiškais ir namų statyba Medinoje? Iš kur jis gavo šią konkrečią informaciją ir kaip patvirtino jos teisingumą?
– Kodėl ankstyvieji klasikiniai islamo istorijos šaltiniai nemini šio pasakojimo?
– Kodėl hadisuose apie Mediną ir hidžrą neminimos namai ir laiškai, kurie buvo ten pastatyti ir parašyti?
–
Kodėl Ebu Ejjubas, Pranašas ir kiti jo bendražygiai nekalbėjo apie tokį svarbų dalyką?
Kadangi neradome įtikinamų atsakymų į tokius klausimus, laiškas ir namų tema yra labai įtikinami, teikiantys pasitenkinimą ir
nepriimtina.
Kita vertus, Semhudi’o tekste taip pat neaišku, kuris Tubba atvyko į Mediną. Jei tai buvo Tubba Es’ad Himyeri, jo žygis į Vidurio Arabiją ir Nedždą vyko IV amžiaus pabaigoje. Tokiu atveju tarp jo ir pranašo Mahometo (s.a.v.) negalėjo praeiti 700 metų.
Be to, kaip laiškas, kurio teigiama, kad jis buvo parašytas prieš 700 metų, galėjo būti parašytas 200 m. pr. m. e. valstybės, įkurtos 115 m. pr. m. e., karaliaus?
Šiuo atveju mus sulaiko nuo galutinio sprendimo priėmimo dėl laiško ir pastatyto namo svarbūs prieštaravimai, abejonės ir dvejojimai.
Trumpai tariant, tai yra tema, kurią reikia išsamiai ištirti, atlikus plačią literatūros apžvalgą. Todėl
„Mūsų tvirta nuomonė šiuo klausimu yra tokia:”
negaliu pasakyti.
Šaltiniai:
1) Daugiau informacijos šiuo klausimu žr.: Ibn Ishaq, Muhammad b. Ishaq, Sirat Ibn Ishaq, Hayra Hizmet Vakfı, Konya 1981, p. 29-33, nr. 35-39; Ibn Hisham, Abdulmelik b. Hisham, Es-Sirat an-Nabawiyya, I-IV, Dar al-Fikr, Beirut 1981, I, p. 14-24; Ibn Hisham, Abdulmelik b. Hisham, Hz. Muhammed’in Hayatı (Es-Sirat an-Nabawiyya), vert. Izzet Hasan-Neşet Çağatay, TTK Yayınları, Ankara 1992, p. 13, 14-17; Masudi, Hüseyin b. Ali, Muruj az-Zahab, I-IV, Dar al-Kutub al-Ilmiyya, Beirut, bemetai, I, 65; II, p. 80-83, 95, 121, 135; Hitti, K. Philip, Siyasi ve Kültürel İslam Tarihi, I-IV, vert. Salih Tuğ, Boğaziçi Yayınları, Istanbul 1980, I, 88-91, 94-102; Hasan İbrahim Hasan, İslam Tarihi, I-VI, vert. Ismail Yiğit ir kt., Kayıhan Yayınları, Istanbul 1985, I, 40, 47-48; Sarıçam İbrahim, Hz. Muhammed ve Evrensel Mesajı, Diyanet İşleri Başkanlığı yayınları, Ankara 2004, p. 25-26; Harman Ö. Faruk, „Tübba'”, DİA, XLI, Istanbul 2012, p. 546.
2) žr. Ibn Ishak, p. 29 ir kt. Ibn Hišam, Es-Sire, I, 16-18. Ibn Kuteybe, Abdullah b. Muslim, el-Me’arif, vert. Hasan Ege, Šelale leidykla, Stambulas, 1978, p. 449, 452; Harman, „Tübba'”, DİA, XLI, p. 456.
3) Musned, 5/340; M. Huseinas el-Ferah, el-Džadid fi tarihi davleti ve hadarati Sebeʾ ve Himjer, Sana 1425/2004, I, 129, 147; II, 645-658. Taip pat žr. Ibn-i Ishak, p. 33, nr. 39; Dijarbekri, Muhammed b. Hasan, Tarihu’l-Hamis, I-II, Muessesetu Ša’ban, Bejrut, be metai, I, 119.
4) Keletą pavyzdžių šiuo klausimu žr. Ibn Hišam, Sira, I, p. 14-24; Ibn Hišam, Pranašo Mahometo gyvenimas, p. 13, 14-17; Masudi, II, p. 121, 135.
5) Kai kurių šaltinių šiuo klausimu žr. Ibn-i Ishak, p. 29 ir kt.; Ibn-i Hišam, Es-Sire, I, 16-18; Ibn-i Kuteybe, el-Me’arif, p. 449, 452; Dijarbekri, I, 119; Mesudi, II, 12; Ibn-i Kuteybe, p. 429.
6) žr. Semhudî, Vefâʾü’l-vefâʾ bi-ahbâri dâri’l-Mustafa (red. Kasım es-Sâmerrâî), Beirutas 1422/2001, p. 340-342.
7) žr. Masudi, 1/65.
8) žr. Ibn Kuteybe, el-Maʿârif (Ukkâşe), p. 43, 450.
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
