– Ar yra kitų grupių, kurių balsai skaičiuojami kaip pusė balso?
– Kokia prasmė, kad jų balsai skaičiuojami tik kaip pusė balso?
Mūsų brangus broli,
Ne, moters balsas yra lygus vyro balsui, ir visi, kas turi teisę balsuoti, yra lygūs balsavimo teisėje.
Tai – rinkėjų lojalumo išrinktiesiems simbolis.
„priesaika“
tai yra
„balsavimas“
yra tokia. Tai yra tam tikra
„ištikimybės priesaika“
taip pat galima pasakyti.
Islame šis lojalumas yra tiesiogiai nukreiptas į pranašo asmenybę.
Padaryta Dievui.
Tai laikoma lygiaverčiu. Tas, kas prisiekia paklusti Pranašui, iš tikrųjų prisiekia paklusti Dievui.
Šventasis Koranas
„Iš tiesų, tie, kurie tau prisiekia ištikimybę, prisiekia ištikimybę tik Allahui. O Allahio ranka yra virš jų rankų.“
(Fetih, 48/10)
taip nurodoma tai išreikšti.
Taip pat Koranas,
„jei moterys nori prisiekti ištikimybę, Pranašas priims jų priesaiką“
praneša:
„O Pranaše! Kai pas tave ateina tikinčios moterys, kad prisiektų tau ištikimybę, kad nepripažins jokių dievybių šalia Dievo, kad nevogs, kad nesidės ištvirkavimu, kad nežudys savo vaikų, kad nepridės melagingų kaltinimų, kad neprieštaraus tau jokiame gerame darbe, tai priimk jų priesaiką ir melsk už jas Dievo atleidimo. Iš tiesų, Dievas yra Atleidžiantis, Gailestingas.“
(Al-Mumtahina, 60/12)
Šiame ajete Dievas praneša, kad bus priimtas moterų, kurios sutinka su šiame aje aprašytomis sąlygomis, savanoriškai duotas priesaikas. Moterys turi teisę prisiekti pačios, be savo vyrų ar tėvų garantijos.
Pranašas (s.a.v.) tam tikrais laikotarpiais ir esant reikalui, kurie laikomi jo pranašystės misijos lūžio taškais,
priesaika tiek iš moterų, tiek iš vyrų
Jis priėmė priesaikas iš musulmonų, atvykusių iš Jasribo (vėliau pavadinto Medina), pranašystės 12-aisiais ir 13-aisiais metais (621-622 m. e.), po hidžros.
„Akabės priesaikos“
vadinamas ir antrajame iš jų
moterys
taip pat yra.
Žinoma, kad pranašas Mahometas (s.a.v.) Safa kalvoje priėmė vyrų ištikimybės priesaiką Mekos užkariavimo dieną, o apačioje jo vardu moterų ištikimybės priesaiką priėmė Hz. Ömer.
(Pavyzdžiai, iliustruojantys Pranašo elgesį šiuo klausimu, žr. Taberî, XXVIII, 78-81)
12-ojoje Surės „Al-Mumtahina“ eilutėje minimos priesaikos turinys yra gyvybiškai svarbus, o šios priesaikos šalys taip pat yra gana reikšmingos Korano žinios požiūriu.
Visų pirma, visuomenė, kuri niekina moterį dėl jos tariamo fizinio silpnumo ir dėl to, kad ji esą savo gyvenimą skiria tik puošimuisi.
(žr. Zuhruf 43/18),
per tokį trumpą laiką jį
šalies, sudariusios sutartį su pranašu ir valstybės vadovu
Tai, kad jis tapo priimtinu, gali būti laikoma vienu iš ryškiausių Korano sukeltos mąstymo revoliucijos požymių.
Be to, pagrindinė žinia, žinoma, susijusi su tuo, kur moteris turėtų save matyti. Ajetas
„Kai tikinčios moterys ateina pas tave prisiekti ištikimybę“
Tai, kad šis tekstas pabrėžia moteris kaip pirmines veiksmo subjektas, taip pat yra reikšminga. Iš esmės, nors Pranašas (s.a.v.) ir prieš šią, ir po šios eilutės priėmė priesaikas iš savo pasekėjų, nepriklausomai nuo jų lyties, Korano atskiras šio klausimo patvirtinimas reiškia, kad jis primygtinai pabrėžia moters vietą visuomeninėje struktūroje ir ypatingai akcentuoja šio klausimo svarbą.
Kita vertus, kai Dievas pranešė angelams, kad sukurs žemėje savo vietininką,
nedarė jokių skirtumų tarp vyrų ir moterų.
(žr. Bakara, 2/30)
Šiuo požiūriu, kadangi moteris ir vyras yra Dievo įgaliotiniai žemėje, tarp jų nėra jokio skirtumo. Moteris, kaip ir vyras, turi teisę į teises ir pareigas. Todėl islamas suteikia moteriai visas teises: religines, mokslines, administracines, politines, ekonomines ir šeimines.
Todėl moterys, kaip ir vyrai, turi teisę balsuoti ir būti išrinktos į politinius postus. Pranašo Mahometo ir Rašidų kalifų laikais moterys…
jie atlikdavo mokslinius tyrimus ir kurdavo precedentus, priiminėdavo sprendimus ir išduodavo fatvas, teisėjaudavo, dalyvaudavo karuose ir užsiimdavo politine veikla, kuri darydavo įtaką valdžios sprendimams.
tai yra istorinis faktas.
(žr. Hayrettin Karama, Moters liudijimas, apsirengimas ir viešoji tarnyba, Islamo tyrimų žurnalas, Nr. 4, p. 290)
Šiuo požiūriu, Korane ir Sunoje nėra jokių įrodymų, kurie moterims uždraustų dalyvauti politiniame gyvenime. (1)
Apibendrinant
Moteris, kaip ir vyras, yra atsakingas asmuo, turintis teises ir pareigas pagal islamo teisę.
Išnaša:
(1)
„Tauta, kuri savo reikalus patiki moters valdymui, neišvengs pražūties.“
Yra hadisas (Buhârî, Meğâzî, 82). Remiantis šiuo hadisu, kai kurie islamo mokslininkai teigė, kad moteris neturi globos teisių ir todėl negali būti valstybės vadove. Tačiau Korano eilutėje…
„Tikintys vyrai ir tikinčios moterys yra vieni kitų globėjai…“
(At-Tawbah, 9/71) aiškiai nurodoma, kad moteris gali būti globėja. Todėl teiginys, kad globos teisė islamo religijoje priklauso tik vyrui, negali būti laikomas visuotine ir visada galiojančia taisykle. Šiuo klausimu nėra nasso – įrodymo. Jei praeityje taip buvo teigiama, tai remiasi ijtihadu – interpretacija. Kai kurie mokslininkai suprato šį hadisą taip, kad jį pasakė pranašas, kai išgirdo, kad po Šir Veyh, Persijos karaliaus, mirties, kai nebuvo jo sūnaus ar brolio, valdovu buvo paskirta jo dukra Buran, ir kad tie, kurie tai padarė, nebus išgelbėti. (žr. Hayrettin Karaman, Moters liudijimas, apsirengimas ir viešoji pareiga, Islamo tyrimų žurnalas, V, Nr. 4, p. 290)
Norėdami gauti daugiau informacijos, spustelėkite čia:
– Kokios yra moterų teisės? Ar islamas moterims reiškia priespaudą ir apribojimus…
– Dėl moters buvimo valstybės vadove, teisėja ir valdytoja: „Vienos tautos…“
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
