– Vieną dieną, gavę leidimą nuo pranašo Mahometo, kai kurie iš ihramo išėję sahabai, iš kurių varpų (vyriškų lytinių organų) lašėjo sperma, nuvyko pas savo žmonas, esančias Minoje. (Buhari, Muslimas)
– Kaip turėtume suprasti šią legendą, ar šis įvykis tikrai įvyko?
Mūsų brangus broli,
Ne, pasakojime nėra tokios informacijos, kokios klausiama klausime.
Iš esmės, tai reiškia ištraukti eilutę ar hadisą iš konteksto ir perteikti ją taip, kad reikšmė būtų priešinga numatytai.
Tai nei moksliška, nei žmogiška.
Tai reikštų pažeisti tiek Korano, tiek pranašo Mahometo (jo vardas tebūna šventas), tiek visų musulmonų teises.
Šiuo požiūriu, nesvarbu, ar žmogus yra musulmonas, ar ne, susidūręs su klaidinga informacija apie islamą, Koraną, hadisus ir panašias temas, jis privalo išsiaiškinti tiesą, pasidomėti aiškinimais, hadisų komentarais ar kreiptis į asmenis ar institucijas, kurie galėtų pateikti teisingą informaciją. Kitaip jis gali nusidėti, tapti šmeižto įrankiu ir pakenkti kitiems.
Atitinkamas pasakojimas yra toks:
Nuo Džabiro yra perduodamas toks pasakojimas:
Pranašas su savo palydovais apsivilko ihramo drabužius piligriminės kelionės metu. Išskyrus Pranašą ir Talhą, niekas kitas neturėjo su savimi aukojamo gyvūno… (Kai atvykome į Meką) Pranašas savo palydovams…
„Jis įsakė jiems pakeisti hadžą umra, atlikti tawafo (ir sa’i) apeigas, tada nusikirpti plaukus ir išeiti iš ihramo, o tiems, kurie turėjo aukojamą gyvūną, išlaikyti savo ihramo būklę.“
(Sahabiai tarpusavyje stebėjosi šia situacija)
„Kas čia per dalykas, kaip tai gali būti, ar mes vyksime į Miną, į Arafatą, kai iš mūsų lytinių organų teka sperma?”
”
(Muslimas, Hadžas 141)
Štai ką turėjo omenyje sahabiai:
Atšaukus ihramą pakeičiant hadžą umra, tai gali leisti mums naudotis savo moterimis. Kadangi iki hadžo liko nedaug laiko, mes turime nedelsiant po to akto vėl apsivilkti ihramą. Kai apsivilksime ir išeisime į Arafą, tikėtina, kad iš mūsų lytinių organų išsiskirs sperma. Kaip toks malonumas suderinamas su hadžu?
(žr. Kastalani, İrsadü’s-sari, 3/258.259)
Taigi, jie, matyt, tarpusavyje kalbėjo apie tam tikrą galimybę. Jie tikrai nenorėjo pasakyti: „Mums einant į Arafatą, iš mūsų tiesiogine prasme varvėjo sperma.“
Šis pasakojimas, kurį perdavė Džabiras (r.a.), yra Imamo Muslimo knygoje „Kitab al-Hajj“, kurioje surinkti pasakojimai apie ihramo (šventosios būsenos) įžengimą ir išėjimą, ir konkrečiai – skyriuje apie ihramą. Imamas Muslimas perdavė daugybę pasakojimų iš Džabiro. Džabiras sako: „Mes išvykome iš Medinos tik su piligriminės kelionės (hajj) ketinimu. Kai ketvirtąjį Zilhicce mėnesio dieną pranašas Mahometas (s.a.v.) atvyko į Meką, jis mums pasakė: …“
„Tie iš jūsų, kurie neatnešė aukojamų gyvūnų, tegul nusivelka ihramus ir eina pas savo žmonas.“
Pranašas Mahometas (s.a.v.) to nebuvo nurodęs kaip griežtą įsakymą. Jo tikslas buvo pasakyti, kad mes galime tai padaryti, nuėmę ihramą. Iš tiesų, kai mes apėjome Kaabą ir atlikome sa’y tarp Safa ir Merve, mes nuėmėme savo ihramus ir nuėjome pas savo žmonas. Tuo metu tiems, kurie dvejojo nuimti ihramus, Pranašas Mahometas (s.a.v.) pasakė:
„Aš labiausiai iš jūsų bijau Dievo. Jei nebūčiau atsinešęs savo aukojamosios aukos, aš taip pat būčiau nusivilkęs ihramą kartu su jumis.“
Tada jie įtikėjo ir paklausė jo žodžių.
Hz. Džabiro pasakojimo tikslas buvo išsklaidyti abejones dėl to, ar kai kurie asmenys, atvykę į Meką prieš hadžą ir apsivilkę ihramą, galėjo jį nusivilkti po atlikto tavafo ir sa’jaus. Jis šį hadisą perdavė, norėdamas išsklaidyti abejones dėl to, ar tokiems asmenims, atėjus hadžo laikui, leidžiama pradėti ihramą iš Harem’o.
(žr. Muslimas, Hadžas, 141-144)
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
