a)
Pasak Buhari, Muslimo, kitų šešių pagrindinių hadisų rinkinių ir kitų patikimų šaltinių, Abu Talibas, gulėdamas mirties patale, kreipėsi į pranašą.
„Dėde, pasakyk „La ilahe illallah“, kad galėčiau už tave užtarimą prašyti anapus.“
Kai jam buvo liepta [atsisakyti savo tikėjimo], Abu Talibas atsakė: „Aš esu Abdulmuttalibo religijos“. Kai Pranašas (s.a.v.) pasakė: „Aš melsiuosi už tave, kol man nebus uždrausta“, buvo nusileidusios 113-oji Tevbe suros ir 56-oji Kasas suros eilutės. 113-ojoje Tevbe suros eilutėje sakoma, kad pranašams ir tikintiesiems draudžiama melstis už politeistus, net jei jie yra giminaičiai, kai aišku, kad jie yra pragaro gyventojai. Tai, kad kalbama apie politeistus, mane suglumino, nes jei ši eilutė buvo nusileidusi dėl Abu Talibo, tai rodo, kad jis buvo politeistas.
b)
Pasakojime teigiama, kad Abu Talibas sakė esąs Abdulmuttalibo religijos pasekėjas, o tai reiškia, kad pranašo senelis Abdulmuttalibas buvo politeistas. Apie tai, kad visi pranašo protėviai ir seneliai buvo tikintys, liudija Korano eilutės ir hadisai.
c)
Kitas klausimas: Tevbe sura pradėta skelbti 9-aisiais hidžros metais, o pagal kitą pasakojimą, tai paskutinė Korane paskelbta sura. Tai, kad Abu Talibas mirė ankstyvaisiais pranašystės metais, paneigia šį pasakojimą. Vadinasi, tai išgalvojimas.
– Ar Abu Talibas buvo hanifas, ar garbino stabus kaip Abu Lehebas?
– O šie ajetai buvo apreikšti Mekos laikotarpiu?
– Jei mano teiginiai teisingi, tai reikštų, kad net ir Buhari, laikomame antruoju svarbiausiu šaltiniu po Korano, yra sufabrikuotų pasakojimų. Ar šiuo klausimu yra vieninga nuomonė tarp mokslininkų, religinių vadovų ir teisės ekspertų?
– Ar yra koks nors konsensus tarp mokslininkų ir teisės ekspertų dėl to, ką aš čia parašiau?
Mūsų brangus broli,
a)
Abu Talibo paskutinis
„Aš esu Abdulmuttalibo tikėjimo.“
pasakojimai apie tai, kad jis mirė nusidėjęs ir kad dėl to buvo apreikštos Atgailos suros 113-oji ir Pasakojimų suros 56-oji eilutės.
-pagal hadisų kriterijus-
Teisingai.
(žr. Buhari, Cenaiz, 80, 102; Menakıbu’l-Ensar, 40; Tefsir sureti 28; Muslim, Iman, 39; Nesai, Cenaiz, 102; Ibn Hanbel, 5/33)
– Šis hadiso pasakojimas taip pat patvirtina aukščiau minėtus pasakojimus.
Būtent taip:
Pasakojama, kad Hz. Abbasas pranašui Mahometui pasakė:
„Ką tu padarei dėl savo dėdės (Abu Talibo)? Jis juk visada tave saugojo ir pyko (ant savo tautos) dėl tavęs.“
paklausus tokio klausimo, Pranašas (s.a.v.) atsakė taip:
„Jis (šiuo metu) yra tokioje vietoje, kur ugnis siekia jam kulnus. Jei ne aš, jis būtų pačiame pragaro dugne.“
(Buhari, Menakibu’l-Ensar, 40; Muslim, Iman, 358)
– Šiuo klausimu sunitų pažiūra yra tokia:
-remiantis aukščiau pateiktu hadisu ir panašiais patikimais pasakojimais-
Abu Talibas mirė kaip netikintis/pagonis, neatsivertęs į islamą.
yra tokia kryptis.
Šiizmas
jie pripažįsta, kad jis tiki.
– Šios dvi nuomonės atsispindi ir šiuose Bedüzzaman Hazretleri’nin teiginiuose:
„Jūs sakote:“
Kokia yra teisinga nuomonė apie jo dėdės Abu Talibo tikėjimą?
„Atsakymas:
Šiizmo sekėjai / Šiitai, tikintys savo tikėjimu.
(jie sako, kad jis mirė tikėdamas);
Dauguma sunitų nesutinka su jo tikėjimu.
Bet štai kas man sako širdis:
Abu Talib, pranašo Mahometo (tebūna jam Dievo palaima ir ramybė)
ne jo misiją;
jo asmenybę,
Jis ją be galo mylėjo.
Jo tas
tas nuoširdus asmeninis rūpestingumas ir meilė, žinoma, nenueis veltui.”
„Taip, Abu Talibas, kuris iš tikrųjų mylėjo, globojo ir rėmė Šventąjį Pranašą, Dievo mylimąjį;“
ne neigimui ir užsispyrimui,
galbūt hidžabas
(gėda; tai „Kureišitų moterys“
„Jei nebūčiau bijojęs, kad žmonės sakys, jog Abu Talibas atsivertė iš baimės mirti, / jei man nebūtų gėda, aš atsiverčiau.“
(tai nuoroda į pasakojimus, kurie yra tokie:)
ir remiantis tokiais jausmais kaip nacionalinis pasididžiavimas,
net jeigu jis ir patektų į pragarą dėl to, kad neatnešė priimtino tikėjimo
…taip pat pragare gali sukurti savotišką asmeninį rojų, kaip atlygį už jo gerus darbus. Kaip žiemą kai kuriose vietose sukuria pavasarį ir kalėjime – miego pagalba – kai kuriems žmonėms kalėjimą paverčia rūmais, taip ir asmeninį pragarą gali paversti savotišku asmeniniu rojumi…”
(Laiškai, Dvidešimt aštuntas laiškas, p. 387)
b)
Mūsų Pranašo (s.a.v.) senelis Abdulmuttalibas, gyvenęs prieš Islamą, priklauso Fetret laikotarpiui. Tačiau Abu Talibas žinojo apie Islamą, todėl jis nebebuvo laikomas Fetret laikotarpio žmogumi. Vadinasi, Abu Talibas turėjo priimti Islamą.
– Bediuzzaman’o komentaras šiuo klausimu, apibendrinant, yra toks:
„Jūs klausiate:
Ar laikotarpiu tarp pranašų, kai nebuvo jokio pranašo, Pranašo Mahometo (lai jį lydi Dievo palaima ir ramybė) protėviai laikėsi kokios nors religijos?
„Atsakymas:
Yra pasakojimų, kad Ibrahimo (alaihis-salam) tikėjimas išliko ir vėliau, nors ir po užmaršties ir dvasinės tamsos uždangos, ir pasireiškė kai kuriuose konkrečiuose žmonėse.„Žinoma, tie asmenys, kurie sudaro šviesos grandinę, besitęsiančią nuo Ibrahimo (alaihis-salam) ir pasibaigiančią pranašu Muhamedu (alaihis-salatu ves-salam), tikrai nebuvo abejingi tikėjimo šviesai ir nepasidavė netikėjimo tamsybėms.“
Bet
(įskaitant Abdulmuttalibą)
Tarp pranašų laikotarpiu: „Mes niekam neskirsime bausmės, kol nepasiųsime pranašo.“
Atsižvelgiant į šios eilutės paslaptį, tie, kurie gyvena tarp pranašų laikų, yra išgelbėti. Visi sutinka, kad jie neatsako už savo smulkius nusižengimus. Pasak Imamo Šafi’i ir Imamo Eš’ari,
Net jei ir įklimptų į kufrą (netikėjimą), bet jei laikytųsi tikėjimo principų, vis tiek būtų išgelbėtas.
Nes dieviškasis pasiūlymas ateina per apreiškimą, o apreiškimas įtvirtina pasiūlymą per žinojimą. Kadangi užmarštis ir laiko tėkmė užtemdė ankstesnių pranašų religijas, tai negali būti argumentas tiems, kurie gyvena tarp religinių laikotarpių. Jei paklūsta, gauna atlygį; jei nepaklūsta, nepatiria bausmės. Nes kadangi tai liko paslėpta, tai negali būti argumentas.
„Jūs klausiate: Kokia yra patikimiausia ir teisingiausia žinia apie Pranašo (s.a.v.) tėvų, motinos ir senelio Abdulmuttalibo tikėjimą?“
„Atsakymas:
…Tokiose smulkmenose, neturiu laiko išnagrinėti visų hadisų rinkinių ir užrašyti pačių patikimiausių. Tik tiek pasakysiu: Pranašo, tebūna jam Dievo palaima ir ramybė, tėvai ir motina yra išgelbėti, jie yra iš Rojaus gyventojų ir tikintieji. Visagalis Dievas, be abejo, neįžeis Jo mylimojo Pranašo šventosios širdies ir tos širdies nešiojamos tėviškos meilės.
(Laiškai, dvidešimt aštuntas laiškas, p. 385-386)
c)
Tai, kad Abdulmuttalibas mirė Mekos laikotarpiu, yra faktas. Taip pat teisinga yra ir informacija, kad At-Tawbah (At-Tevbe) sura buvo apreikšta devintaisiais hidžros metais. Tačiau yra dar vienas žinomas faktas: tai, kad yra eilučių, kurios, nors ir buvo apreikštos Mekoje, yra įtrauktos į Medinoje apreikštas suras. Todėl, remiantis patikimais šaltiniais, nėra mokslinių priežasčių, kodėl negalima teigti, kad 113-oji At-Tawbah (At-Tevbe) suros eilutė buvo apreikšta Mekoje.
– Mokslininkas, vardu Huseinas b. Fadlas, laikė mažai tikėtinu, kad ši eilutė, esanti Atgailos (Tevbe) suroje, būtų susijusi su Abu Talibu.
Kita vertus, žymus tefsirų (Korano aiškinimo) mokslininkas al-Vahidi nurodė, kad ši nuomonė yra klaidinga, ir pasakė:
„Labai tikėtina, kad Pranašas (s.a.v.) tęsė maldavimus už Abu Talibą ir Medinoje, ir tai darė tol, kol nebuvo paskelbta šio draudimo Tevbe (Atgailos) suroje.“
taip jis pareiškė, kad šio ajeto apreiškimas Medinoje nesukelia jokių prieštaravimų šiuo klausimu.
(žr. Razî, Alusî, atitinkamo ajato aiškinimą)
– Meraği taip pat paminėjo šią temą, nenurodydamas pavadinimo.
„Kai kurie mokslininkai mano, kad 113-osios Tevbe suros eilutės, kuri buvo apreikšta Medinoje, ryšys su Abu Talibu, mirusiu Mekoje, yra mažai tikėtinas…“
po to jis atkreipė dėmesį į šiuos du požiūrius, kuriuos išsakė tai komentavę mokslininkai:
Pirma:
-Kaip jau minėjome anksčiau-
Nors šis ajetas buvo apreikštas Mekoje, jis gali būti įtrauktas į At-Tawbah (At-Tevbe) surą. Tokia yra Korano taisyklė.
Antra:
Taip pat yra tikėtina, kad Pranašas meldėsi už savo dėdę Abu Talibą, kol nebuvo apreikštas šis ajetas.”
(Meraği, atitinkamos eilutės aiškinimas)
Paskutinė pastaba
: Komentaruose ir hadituose nurodomos ir kitos šios ajetos atsiradimo priežastys. Kartais mokslininkai, atsižvelgdami į kontekstą, taip pat nurodo…
„nusileidimo priežastis“
jie pavartojo tokį posakį.
(žr. el-Kasimî, atitinkamos eilutės aiškinimas)
Tačiau, net jeigu Buhari nurodyta priežastis, dėl kurios buvo apreikštas šis hadisas, ir yra neteisinga, tai nereiškia, kad tai yra sufabrikuotas hadisas. Mat jo perdavimo būdas yra patikimas ir perduotas patikimų šaltinių. Vis dėlto, šį hadisą vertinusio sahabio vertinimas galėjo būti neteisingas. Atsakomybė už neteisingą vertinimą tenka jį atlikusiam asmeniui. Tai, kad šis vertinimas yra klaidingas, nereiškia, kad pats hadisas yra sufabrikuotas. Be to, nereikia pamiršti, kad ši nurodyta priežastis, dėl kurios buvo apreikštas šis hadisas, yra pateikta ir kituose, dar patikimesniuose šaltiniuose.
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
