– Kodėl Pranašas (s.a.v.) paklausė: „Ar norite man padaryti tai, ką padarėte Jėzui (a.s.)?“
Mūsų brangus broli,
Mūsų pranašo Mahometo (tebūnie jam ramybė),
„Ar norite su manimi pasielgti taip pat, kaip pasielgėte su Jėzumi?“
Mes neradome jokio pasakojimo, kuriame būtų teigiama, kad jis taip sakė.
Tikėtina, kad klausime turėta omenyje ši hadiso, kurios reikšmę mes dabar pateiksime:
Atitinkamas hadisas yra toks:
Nekelkite manęs į aukštumas, kaip krikščionys išaukštino Marijos sūnų, nes aš esu tik Jo tarnas. Sakykite: „Dievo tarnas ir Jo pasiuntinys“.
„Negirkite manęs taip, kaip krikščionys giria Jėzų, Marijos sūnų, per daug ir be saiko! Aš esu tik Dievo tarnas. Man…“
„Dievo tarnas ir Jo pasiuntinys.“
sakykite!”
(Buhari, Enbiya, 48; Musned, 1/23; 4/25)
Iš esmės, tai, kad Pranašas (s.a.v.) kažką uždraudė, nebūtinai reiškia, kad tai būtinai įvyko. Iš tiesų, jis davė daugybę įsakymų ir draudimų, neturėdamas jokios akivaizdžios priežasties.
Tačiau yra paaiškinimas, kad tikroji šio įspėjimo priežastis yra ta, kad kai buvo paprašyta leidimo nusilenkti pranašui (asm), jis bijojo, kad jie nueis dar toliau, ir todėl uždraudė perdėtą šlovinimą.
(žr. Ibn Hadžer, Fethü’l-Bârî, XII/149; Ali el-Kârî, Cem’ü’l-Vesail, 2/129)
Hadiso tekste paminėta
„neliesk manęs“
išraiška,
„Nepersistenkite mane girti”
kaip ir reiškia,
„Nemeluokite apie mane, sakydami tai, kas nėra tiesa, ir neaukštinkite manęs tuščiais pagyrimais.“
taip pat turi reikšmę.
Tibi, išsamiai išaiškindamas šį hadisą, teigia, kad jame paminėta
„itra“
pažymi, kad žodis reiškia perteklių pagyrose ir meluose. Krikščionys per daug giria Jėzų ir jį…
Dievo sūnus
Jis pasakoja, ką jie sakė. Po to, kai pasakė, kad Dievo pasiuntinys (s.a.v.) uždraudė savo draugams jį pernelyg girti:
„Jėzus Kristus“
supratimo
Jėzus, Marijos sūnus
grįžti prie koncepcijos,
Tai yra Jėzaus Kristaus nuvertimas nuo dieviškumo.
Taigi, nepersistenkite su pagyromis.
Jie nukrypo į deivės ir dievo sūnaus sampratą.
O štai Visagalis Dievas
„O, Knygos tautos! Neperženginėkite savo religijos ribų. Kalbėkite apie Dievą tik tiesą. Jėzus Kristus, Marijos sūnus, yra Dievo pranašas, Jo žodis, kurį Jis perdavė Marijai, ir Jo dvasia.“
(Nisa, 4/171)
jis cituoja šią eilutę.
(Tîbî, Šerhu’t-Tîbî ala Miškati’l-Mesâbîh, X/3146)
Ibn Hadžeras cituoja Ibn at-Tino žodžius: „Krikščionys per daug išaukštino Jėzų; kai kurie…“
Su Dievu.
kai kurie suvokė,
kad Jis pats yra Dievas
tvirtino, kai kurie taip pat
Dievo sūnus
jie sutiko. Toliau
„Aš esu Dievo tarnas“
buvo paskelbtas draudimas tokia forma.”
(Ibn Hadžeras, Fethu’l-Bari, VI/490, XII/149)
O jeigu tai yra natūra,
„itra“
Žodis ir hadisas, kalbant apie „hadiso ryšį su skyriaus pavadinimu, yra susiję su Jėzumi, taika jam“.
(Umdetü’l-Kârî, XVI/37)
taip pabrėždamas, kad hadisas atitinka skyriaus pavadinimą. Nes čia skyriaus pavadinimas, 48-ajame „Kitabu’l-Enbiyâ“ skyriuje, susijęs tik su Šv. Marija.
„Paminėk Mariją knygoje!“
(Marija, 19/16)
yra aptariama po šios eilutės.
(žr. Aynî, Umdetü’l-Kârî, XVI/37; Buhârî, Enbiyâ 48)
Taigi, šiuo hadisu Pranašas (s.a.v.) uždraudė Jėzui, kaip tai daro krikščionys, priskirti antžmogišką dieviškumo savybę.
Arba, siekiant įrodyti savo pranašystę, pranašas Mahometas turėjo tam tikrų
kai pasireiškia nepaprasti įvykiai (stebuklai, įrodymai)
tai žinoma. Be to, Visagalis Dievas jam,
gebėjimas pasninkauti kelias dienas be vakarinio valgio (iftaro)
pavyzdžiui, jis apdovanojo kai kuriuos žmones savybėmis (ypatybėmis), kurių neturi kiekvienas.
(žr. Buhari, Savm 48-50; İtisam 5; Muslim, Sıyam 55-61)
Taigi, kaip klaidinga ir klaidinti yra dievinti Pranašą (p.a.s.) kaip Jėzų, taip pat klaidinga ir klaidinti yra neigti Pranašo (p.a.s.) dorybes, ypatumus ir tobulumus, kuriuos jam suteikė Dievas savo malone ir gerumu, ir jį ignoruoti.
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
