Mūsų brangus broli,
Nuolat pasikartojančios būklės, kurios sukelia būtinybę atnaujinti apsivalymą (taharatą).
Kad asmuo būtų laikomas turinčiu negalią, jo šlapimo ar išmatų nelaikymas turi trukti visą maldos laiką, t.y., jis negali nutrūkti net trumpam laikui, kad būtų galima atlikti apsivalymą ir maldos aktą. (Tai yra negalios pradžios sąlyga.) Po to, kiekvieno maldos laiko metu, ši būklė turi pasikartoti bent kartą. (Tai yra negalios tęstinumo sąlyga.)
Pavyzdžiui: jeigu kam nors kraujavimas iš nosies prasidėtų nuo vidurdienio ir tęstųsi be pertraukos iki pat vidurdienio pabaigos, tai būtų laikoma, kad atsirado priežastis atleisti nuo maldos. Jeigu po to kraujavimas pasikartotų bent kartą per kiekvieną maldos laiką, tas asmuo laikomas „turinčiu priežastį atleisti nuo maldos“. Kadangi priežastis atleisti nuo maldos pasikartoja kiekvieną maldos laiką, tai rodo, kad priežastis tęsiasi, ir taip įvykdoma antroji sąlyga, kad asmuo būtų laikomas „turinčiu priežastį atleisti nuo maldos“.
Mūsų religija atleidžia nuo pareigos tiems, kurie turi tam tikrų sveikatos problemų. Jų apsivalymas (vudu) nepanaikinamas, net jei jie turi nuolatinių sveikatos problemų, sukeliančių apsivalymo pažeidimą. Tokiu atveju jie gali atlikti maldas. Jie taip pat neatleidžiami nuo pareigos valyti vietas, kurias suteršė kraujas, pūliai, šlapimas ar kitos išskyros, nes šios išskyros atsiranda iškart po valymo.
Pavyzdžiui, asmuo, kuriam nuolat teka šlapimas, neprivalo nei atnaujinti savo apsivalymo, nes šlapimo nutekėjimas jo nesugadina, nei plauti vietos, kurią šlapimas suteršė. Jis gali atlikti maldos ritualą, net jei yra šlapimo pėdsakų.
Atsižvelgiant į šią lengvatą, kurią mūsų religija suteikia tiems, kurie turi pateisinamų priežasčių, yra vienas dalykas, kurį jie taip pat turėtų atsiminti. Tai yra:
Asmuo, kuriam nustatytas neįgalumas, kiekvienam maldos laikui turi atskirai atlikti apsivalymą (vudu), ir su šiuo apsivalymu gali atlikti tiek nafilės, tiek ir praleistas maldas, kiek nori. Jis taip pat gali atlikti vitr ir laidotuvių maldas.
Jam reikia vėl nusiprausti, kad galėtų atlikti naują privalomąją maldą.
Pavyzdžiui, jeigu asmuo, turintis atleidimą nuo tam tikrų religinių pareigų, atlieka rytinę maldos ritualinę apsiprausimą (vudu) laiku, tai šis apsiprausimas galioja iki rytinės maldos laiko pabaigos. Laikui pasibaigus, t.y., saulei patekėjus, apsiprausimas nustoja galioti, jo galia išnyksta. Su šiuo apsiprausimu jis jau negali atlikti jokios maldos. Asmuo, turintis atleidimą nuo tam tikrų religinių pareigų, turi atlikti apsiprausimą kiekvienai maldai.
Pranašas (s.a.v.) nurodė taip pasielgti neįgaliai moteriai. (Buhari, Vudu’, 63; Abu Davud, Tahare, 110, 112; Tirmizi, Tahare, 93).
Neįgaliojo asmens maldos apsivalymas (vudu) nutrūksta pasibaigus maldos laikui. Imamo Zūferio nuomone, jis nutrūksta prasidėjus maldos laikui; o pagal Abu Jusufą – tiek prasidėjus, tiek pasibaigus maldos laikui.
Jei laikysime, kad neįgaliojo asmens apsivalymas nutrūksta pasibaigus laikui, tai tas, kas apsivalė po saulėtekio, gali su tuo apsivalymu atlikti vidurdienio maldą, nes laikas dar nepasibaigęs.
Tačiau, išskyrus pietų maldą, kitoms maldoms atlikti būtina apsivalyti (atlikti vudu) po to, kai ateina maldos laikas.
Vadinasi, neįgalus asmuo negali atlikti rytinės maldos su apsivalymu, kurį atliko prieš prasidedant rytinės maldos laikui.
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
