Mūsų brangus broli,
Pasakojama iš Abu Hurayros (r.a.), kad pranašas Mahometas (s.a.v.) pasakė:
„Kol aš jums nieko neįsakau ir nedraudžiu, palikite mane ramybėje. Ankstesnės tautos žuvo dėl per didelio klausinėjimo ir ginčų su savo pranašais. Jei aš jums ką nors uždrausiu, tai griežtai venkite to, o jei ką nors įsakysiu, tai vykdykite, kiek tik galite.“
(Buhari, I’tisam 2; Muslim, Hadž 412, Fezail 130-131)
Kaip kai kurių Korano surų ir eilučių atsiradimo priežastis yra žinoma, taip ir kai kurių pranašo (s.a.v.) hadisų atsiradimo priežastis taip pat yra žinoma. Tai galima suprasti iš šio Abu Hurayros pasakojimo:
Mūsų Pranašas (s.a.v.) kreipėsi į mus ir tarė:
„O musulmonai! Jums yra privaloma atlikti hadžą, tad atlikite jį.“
Vyras:
„Ar kiekvienais metais, o Alaho Pasiuntiny?“
pasakė.Pranašas tylėjo ir neatsakė. Vyras pakartojo savo klausimą tris kartus. Tada Pranašas (asm) tarė:
„Jeigu aš pasakyčiau ‘Taip’, tai būtų privaloma, bet, žinoma, jūs nebūtumėte pajėgūs to padaryti.”
jie pasakė / jie tarė / jie pareiškė
(Muslimas, Hadžas 412).
Tada jie pasakė aukščiau cituotą hadisą.
Šį klausimą pranašui Mahometui (s.a.v.) uždavė Akra ibn Habis, vienas iš jo palydovų. Jis žinojo, kad malda, zakatas ir pasninkas atliekami pakartotinai, todėl, palyginęs juos su piligrimyste, uždavė šį klausimą. Jis nesugebėjo suvokti, kad visiems tikintiesiems būtų sunku, o gal net neįmanoma, atlikti šią apeigą kiekvienais metais.
Pranašas (s.a.v.) niekada netylėdavo, kai reikėdavo paaiškinti kažką svarbaus ir reikalingo bendruomenei. Jei klausimas kildavo iš tokio poreikio, jis visada atsakydavo kuo aiškiausiai. Tačiau matome, kad jis Akros klausimo taip nevertino ir, nors šis klausė vėl ir vėl, jis neatsakė. Tačiau…
matydamas, kad jo tylėjimas nereiškia atsakymo, jis ir šį klausimą uždavė aiškiai.
atsakė. Iš pranašo atsakymo galima suprasti, kad jis nebuvo patenkintas klausiančiuoju. Matyt, Akra ibn Habis uždavė šį klausimą dar prieš tai, kai pranašas (s.a.v.) baigė savo kalbą ir išsamiai paaiškino situaciją. O štai kaip Visagalis Dievas nurodė tikintiesiems elgtis šiuo atveju:
„O, tikintieji! Neišsiveržkite į priekį prieš Dievą ir Jo pasiuntinį. Ne tik neatsidėkite jiems priekyje, bet ir nepradėkite kalbėti ar skelbti sprendimų, kol jie nepasisakė.“
(Al-Hudžurat, 49/1)
Pranašas, ypač tikėjimo, privalomų apeigų, halal ir haram klausimais, kurie buvo nustatyti apreiškimu, patardavo pasitenkinti tuo, ką jis pats paskelbė, nesigilinti į smulkmenas, vengti užduoti daug ir nereikalingų klausimų. Todėl:
„Leiskite man pačiam spręsti tuos klausimus, kuriuos aš palieku jūsų supratimui ir nuovokai, o jūs leiskite man būti savimi.”
Jie taip nurodė. Kodėl taip turėtų būti daroma, jie paaiškino, pateikdami pavyzdžius iš praeities tautų, žydų ir krikščionių, kurie žuvo. Nes jie uždavinėjo savo pranašams daug ir nereikalingų klausimų.
Be to, kai kurios ankstesnės tautos, užuot priėmusios pranašų atsakymus, ginčydavosi tarpusavyje, nesutardavo ir nepaisydavo tų įsakymų ir draudimų. Tai ir vedė jas į pražūtį.
Šios savybės, būtent – daugybė ir nereikalingų klausimų uždavimas, gautų atsakymų ginčijimas ir dideli nesutarimai, tapo jų pražūties priežastimi. Nes nesutarimai gimdo susiskaldymą ir grupuotes. To pasekmė – visuomenės vienybė ir bendrumas išnyksta. O tautos ir bendruomenės, negalinčios užtikrinti vienybės ir bendrumo savo viduje, pasmerktos pražūčiai.
Visa tai rodo, kad be reikalo uždavinėti klausimus, ginčytis dėl dalykų, kurių nuostatos nustatytos Dievo ir Jo Pranašo, yra draudžiama. Nes jeigu kokio nors veiksmo pasekmė yra pražūtis, tai akivaizdu, kad tas veiksmas yra draudžiamas arba didelis nuodėmė. Ypač ginčai sukelia širdžių susiskaldymą ir religijos silpnėjimą. Kaip draudžiami šie dalykai, taip pat draudžiamos ir priežastys, kurios prie jų veda.
Ibn Abdi’l-Berr sako, kad kažkas…
Jei žmogus, trokštantis žinių ir norintis pašalinti savo nežinojimą, užduoda klausimą, kad suprastų religiniu požiūriu svarbų dalyką, tai nėra nieko blogo.
Nes nežinojimo vaistas yra klausimas. Kas gi…
be jokių ketinimų apsunkinti darbą, padidinti savo žinias ar mokytis
Jei jis užduos klausimą, tai štai, šis klausimas, nesvarbu, ar jis mažas, ar didelis, yra neleistinas. Be to,
„Neklauskite dalykų, kurie jums nepatiks, kai bus atskleisti. Jei paklaustumėte jų, kai Koranas būtų apreikštas, jie būtų jums paaiškinti…”
(Al-Ma’ida, 5/101)
Kaip paaiškinta ir šioje ayoje, atkreipiamas dėmesys į tai, kad jei Korano apreiškimo metu, t.y. pranašystės laikotarpiu, būtų užduodami tokie klausimai ir į juos būtų atsakyta, tai galėtų sukelti sielvartą.
Matyt, kai kuriuos iš šių klausimų reikia pranešti ir paaiškinti.
kurie privers savininkus gėdytis
slaptos paslaptys arba klausimai, kuriuos reikia užduoti
nepadorumas ir nemandagumas
kuris
netinkamas, nenaudingas arba beprasmis
, klausimai, susiję su naujienomis, pavyzdžiui, apie dalykus, arba
neįsivaizduojamas, negirdėtas, reikalaujantis sudėtingų pasiūlymų, kurių neįmanoma įgyvendinti, kad būtų sustiprintas.
Tai klausimai, susiję su dalykais.
(Elmalılı, Hak Dini, Maide 101. Ajato aiškinimas)
Būtina griežtai vengti ir susilaikyti nuo dalykų, kuriuos draudžia religija. Šiuo klausimu negali būti jokių kompromisų.
„Man trūksta jėgų”
arba
„Negaliu mesti, nes esu pripratęs.”
Tokie pasiteisinimai taip pat negalioja. Žinoma, išimtį visada sudaro vadinamosios priverstinės aplinkybės. Tai tema, kuri priklauso nuo laiko, vietos ir asmenų ir reikalauja išsamesnio paaiškinimo. Asmens pamaldumas ir dievobaimingumas vertinami ne tiek pagal atliekamas apeigas, kiek pagal vengimą draudžiamų dalykų. Nes vengimas draudžiamų dalykų negali būti veidmainiavimo, pasirodymo ir siekio patikti kitiems objektas. O apeigose tai gali pasireikšti viena ar kita apimtimi.
Nors griežtai vengiama draudimų, religiniai nurodymai turi tokį pobūdį, kad kiekvienas turi laikytis jų tiek, kiek leidžia jo galimybės. Mat, atlikti tam tikrą darbą, jį sugebėti atlikti, priklauso nuo įvairių sąlygų ir priežasčių. Šios sąlygos ir priežastys gali būti ne vienodos visiems arba jų gali visai nebūti.
Taigi kiekvienas atsako už tai, ką gali padaryti. Nes Aukščiausiasis Dievas,
niekam nevalia užkrauti naštos, viršijančios jo jėgas
neįkėlė.
(Al-Baqarah, 2:286)
Vieniems užtenka jėgų atlikti tam tikrą darbą, kitiems – ne. Atsakomybė priklauso nuo turimų jėgų. Ir Visagalis Dievas…
„Būkite atidūs savo pareigoms Dievui, kiek tik galite. Klausykite, pakluskite ir išleiskite (savo turtą Dievo labui), tai bus jūsų pačių gerovei.“
(At-Taghabun, 64/16)
prašom.
Privalomų apeigų atlikimas yra vienodai privalomas visiems. O štai neprivalomos apeigos priklauso nuo kiekvieno asmens galimybių ir yra savanoriškos. Šis principas galioja ne tik apeigoms, bet ir visiems religiniams nurodymams.
Atitinkamame hadiso pasakojime
„Ar turėtume kiekvienais metais vykti į hadžą?”
Nors klausimas buvo pakartotas tris kartus, pranašas neatsakė, o tai reiškia, kad piligriminė kelionė (hadžas) turėtų būti atlikta vieną kartą per gyvenimą.
Mokslininkai diskutavo, ar šis hadisas reikalauja pakartoti absoliučiai duotą įsakymą, ir galiausiai didžioji dauguma priėjo prie išvados, kad pakartojimas nereikalingas. Pasak Hanafių, kadangi Kaba, kuri yra hadžo priežastis, nesikartoja, tai vieną kartą gyvenime aplankius Kabą, absoliutus įsakymas dėl hadžo yra įvykdytas.
Pagal tai;
– Draudžiama užduoti klausimus, kurie gali sukelti problemų, pasėti abejones ir išprovokuoti ginčus bei nesutarimus.
– Kai kurie rimti ginčai ir nesutarimai sukelia individų ir visuomenių žlugimą.
– Būtina vengti dalykų, kuriuos religija griežtai draudžia, tai yra vienas iš privalomų dalykų, kurių reikia laikytis.
– Religiniuose draudimuose negalima toleruoti nuolaidžiavimo ar atlaidumo.
– Religiniai įsakymai vykdomi tiek, kiek leidžia galimybės.
– Nereikėtų ginčytis dėl pranašo Mahometo sunos (tradicijos).
(žr. Riyâzü’s-Sâlihîn, Imamas Nevevi, „Gyvenimo matas pagal mūsų Pranašą“, h. Nr. 158, 1275)
Norėdami gauti daugiau informacijos, spustelėkite čia:
– Maidos suros 101 ir 102 eilutėse teigiama, kad kai kurių klausimų nereikėtų uždavinėti ir kad tie, kurie juos užduoda, yra netikintys. Kokie tai klausimai?
– Ar galėtumėte paaiškinti hadisą: „Dievas daugelio dalykų nepaaiškino, kad jie nebūtų pamiršti. Netyrinėkite jų“?
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
